Na paskutinio atsakymo i klausima apie diena, ryta, vakara visai nesupratau. Tikrai tikslus zemes amzius manes nekankina, nors suzinot kodel diena Dievas sukure "vakaras- rytas" principu, tiesiog siaip idomu. Zydai iki siol taip skaiciuoja dienas, kaip ir menesiai bei metai kitaip skaiciuojami. Tai pirma atsakymo dalis - tai ne esminis klausimas, apie BUTI reikia klausti. O Laurynui patikslinus klausima, atsakymas nuskambejo - neskaityk Biblijos vienas, kad nesuprastum neteisingai. Bet skaitant Biblija vienam ar ne ir kylant klausimams juk ir ieskai atsakymo. O Biblija vis tik dazniausia vieni skaitom. Pasirode atsakymas kaip politiko oro virpinimas, kai klausimas apie viena, o atsakymas apie kitka arba apie nieka... Manau nieko blogo atsakyti, kad nezinau atsakymo i si klausima🤷🏻♂️
Taikyti galima 🤔 Jn 16:25 LtKBB Aš jums kalbėjau palyginimais, bet ateina valanda, kada nebekalbėsiu jums palyginimais, bet atvirai apie Tėvą jums skelbsiu.
Pradžios knyga, nors ir savo tikslumu netolygi metraščiams, visgi yra įvykius nupasakojanti knyga. Tai nėra poezija, patarlės ar dar kažkas. Tai iš esmės yra istorinė knyga aprašanti įvykius, pasaulį ir žmones. Tad su vaizdiniais irgi reiktų atsargiai. Net ir mūsų kalboje žodis “diena” turi daug reikšmių, bet jei jį naudotume įvykiams apibūdinti, tai turbūt papildomų klausimų dėl reikšmės nekiltų. Mano subjektyvia nuomone - šiek tiek per daug Paulius šįkart politikavo.
Visad džiugu matyti aktyvų paties sudalyvavimą šiuose pokalbiuose Biblijos puslapiais. Dėl šio sudėtingo teksto yra daug motyvuotų ir pagrįstų nuomonių. Man atrodo, kad Šv. Raštas kalba apie tikrus kūrimo įvykius, t.y. viskas kas pasakojama yra tikra, tačiau pasakojimo stilus nėra istorinis enciklopedinis XXIa. prasme. Dievas tikrai viską "sukūrė per šešias dienas” ir sukūrė Adomą (t.y. žmogų išvertus), bet šis teiginys nėra išreikštas gamtamokslio kalba, nors kalba apie tikrovę. Juk vienaip jūrą mato dailininkas, o kitaip chemikas, bet jie abu mato tikrovę, tik kitaip ją išreiškia. Šiuo atveju apie tikrovę kalbama vaizdinio pagalba, o ne technine kalba, prie kurios mes esame labiau įpratę ir tokią kalbą randame dabartinėse mokslinėse hipotezėse. Pradžios knygos autorius teologine perspektyva perteikia tikrovę, t.y. jis nekuria fantazijų, o kalba apie tikrovę ir jos atsiradimą, bet ne gamtamoksline kalba. Šiek tiek dėl sukūrimo „visko iš karto“, o ne per septynis kartus. Augustinas moko kaip labiau tikėtiną nuomonę, kad Dievas "visus daiktus sukūrė vienu metu, taip pat suteikdamas jiems tvarką ne laiko tarpais, bet priežastiniu ryšiu, kad vienu metu sukurti daiktai taip pat būtų išbaigti šešeriopai pristatant tą dieną. Taigi nesuformuota ir formuojama materija, dvasinė ir kūniška, iš kurios turėjo kilti visa, kas turėjo būti sukurta, buvo pirmoji, sukurta ne laike, bet priežastiniu ryšiu". (De Gen. ad litt., V, 5.) Tačiau kūrimo darbas Pradžios knygos pasakojime yra atskirtas dienomis, kad jį lengviau suprastų tie, kurių protas mažiau pasirengęs. (De Gen. ad litt., V, 7). Dėl visko sukūrimo iš kart (tiksliau- lot. „simul“ kartu). Ši mintis yra lotyniškame Siracido knygos vertime 18:1 : „Qui vivet in aeternum, creavit omnia simul“ ir ji įkvėpė Augustiną, o vėliau ir daugumą teologų , žiūrėti į kūrimo aktą kaip į vientisą veiksmą (omnia simul). (graikiškai yra „koine“, kas reikštų bendrumą). Kadangi Dievo prigimtis yra „paprasta“, todėl jis dėl savo prigimties net ir negali kažką daryti žingsniais, vieną po kito laike (kaip tarytum skaitome sukūrimo pasakojime), bet matyt tai parašyta dėl mūsų, kad kitaip iš vis nepavyktų suvokti To, kuris yra paprastas, amžino veiksmo. Sukūrimas visko vienu kartu, nereiškia, kad sukūrimas yra praeityje įvykęs vienas įvykis (kurį lyg reiktų tobulinti ar kartoti per šešias dienas), bet reiškia, kad tai metafizinis vientisas amžinybėje esantis kūrimo aktas, kuris tiek praeityje, tiek ir dabar vis dar mus, kaip kūrinius, palaiko, o sukūrimo pasakojime vientisas aktas išreikštas dešimčia Žodžiu. Tokia teologinė kūrimo „omnia simul“ koncepcija buvo patvirtinta Laterano IV visuotiniame susirinkime : Deus…creator omnium visibilium et invisibilium, spiritualium et corporalium: qui sua omnipotenti virtute simul ab initio temporis utramque de nihilo condidit creaturam, spiritualem et corporalem, angelicam videlicet et mundanam: ac deinde humanam, quasi communem ex spiritu et corpore constitutam (Dievas... visko regimo ir neregimo, dvasinio ir kūniško, Kūrėjas, kuris savo visagale galia iš karto (arba viską kartu) nuo amžių pradžios iš nieko sukūrė kiekvieną kūrinį .....). Linkėjimai.
"politikavo"?... manau, kad tai ir netikslu, ir per švelnu. Tokie panašūs į tą senos animacijos personažą Leopoldą, tik skirtumas tame, kad atsiveda Velnią už rankos pas Dievą, ir sako: gyvenkime visi draugiškai.
@@algirdasbartusevicius473 aš neįžvelgiau jokio konkretaus tarpininkavimo su velniu. Paulius yra katalikas, o jų teologija ypač kūrinijos klausimu dažnai šliejasi kartu su evoliucija, tad iš dalies suprantamas tas vaizdinių sureikšminimas. Be abejo, buvo įdomių minčių ir įžvalgų. Nors kūrinijos sukūrimo interpretavimas nėra išgelbėjimo klausimas, tačiau savo reikšmę turi.
@@jonascyvas Dievo darbų nepripažinimas arba jų iškraipymas siejant juos su "pasaulio" mokslu, lygu netikėjimui pačiu Dievu, tuo pačiu ir Jėzumi Kristumi. Todėl per ilgas užstrigimas tokiose praktikose, mintyse ir įžvalgose, gali tapti paties dalimi, ir taip turėti LABAI didelę reikšmę BŪTENT net ir išgelbėjimui. Juk realiai į Tikėjimo ar Tikinčiojo sąvoką, įeina ir tikėjimas aprašytais Dievo darbais, veiksmais, planais ir pnš., pavyzdžiui saulės ir mėnulio sustabdymas (ne žemės sukimosi), jūros praskyrimas ir pnš. Tai jei netiki Dievo aprašytais darbais, netiki ir jo galia kažkame, o vėliau ir visame kame, kas reiškia, kad tavo tikėjimas yra silpnas, ir žongliruoja ant mirties ribos. Nes ateis diena (ir jau darosi), kai katalikai ar jų "mokslas" prieis tokio paaiškinimo ar interpretacijų, kad Jėzus galbūt neprisikėlė, tai tik kokia nors metafora, literatūros žanras, ir nereiktų to suprasti tiesiogiai,... galbūt nebuvo jokio fizinio Jėzaus paėmimo į dangų, o tai tik kokia nors poezijos rūšis, vaizdinys,... galbūt jo auka visai nėra tokia aktuali nuodėmių atleidimui ir t.t.t. Ta prasme velnias yra gudrus ir nėra joks kvailys, ir jo išmintis lenkia kur kas daugiau nei milijono Paulių, Laurynų, ir milijono dr. išmintį kartu sudėjus. O netikėdamas Dievo Žodžiu, tiesiog natūraliai pasirenki apgaulę ir klystkelius, pasinerdamas į beribes velnio įžvalgas ir mintis.
Ačiū labai! Kaip visada, labai patiko laida!
Ačiū! Septiniolikta slėpinių serija ir pagaliau Pradžios knyga:)
❤❤
Na paskutinio atsakymo i klausima apie diena, ryta, vakara visai nesupratau. Tikrai tikslus zemes amzius manes nekankina, nors suzinot kodel diena Dievas sukure "vakaras- rytas" principu, tiesiog siaip idomu. Zydai iki siol taip skaiciuoja dienas, kaip ir menesiai bei metai kitaip skaiciuojami. Tai pirma atsakymo dalis - tai ne esminis klausimas, apie BUTI reikia klausti. O Laurynui patikslinus klausima, atsakymas nuskambejo - neskaityk Biblijos vienas, kad nesuprastum neteisingai. Bet skaitant Biblija vienam ar ne ir kylant klausimams juk ir ieskai atsakymo. O Biblija vis tik dazniausia vieni skaitom. Pasirode atsakymas kaip politiko oro virpinimas, kai klausimas apie viena, o atsakymas apie kitka arba apie nieka... Manau nieko blogo atsakyti, kad nezinau atsakymo i si klausima🤷🏻♂️
Ačiū už nuostabiai informatyvią laidą. Ačiū.
Ar skaičius 10 rytuose buvo reikšmingas?
Taikyti galima 🤔 Jn 16:25 LtKBB Aš jums kalbėjau palyginimais, bet ateina valanda, kada nebekalbėsiu jums palyginimais, bet atvirai apie Tėvą jums skelbsiu.
Pradžios knyga, nors ir savo tikslumu netolygi metraščiams, visgi yra įvykius nupasakojanti knyga. Tai nėra poezija, patarlės ar dar kažkas. Tai iš esmės yra istorinė knyga aprašanti įvykius, pasaulį ir žmones. Tad su vaizdiniais irgi reiktų atsargiai.
Net ir mūsų kalboje žodis “diena” turi daug reikšmių, bet jei jį naudotume įvykiams apibūdinti, tai turbūt papildomų klausimų dėl reikšmės nekiltų.
Mano subjektyvia nuomone - šiek tiek per daug Paulius šįkart politikavo.
Visad džiugu matyti aktyvų paties sudalyvavimą šiuose pokalbiuose Biblijos puslapiais. Dėl šio sudėtingo teksto yra daug motyvuotų ir pagrįstų nuomonių. Man atrodo, kad Šv. Raštas kalba apie tikrus kūrimo įvykius, t.y. viskas kas pasakojama yra tikra, tačiau pasakojimo stilus nėra istorinis enciklopedinis XXIa. prasme. Dievas tikrai viską "sukūrė per šešias dienas” ir sukūrė Adomą (t.y. žmogų išvertus), bet šis teiginys nėra išreikštas gamtamokslio kalba, nors kalba apie tikrovę. Juk vienaip jūrą mato dailininkas, o kitaip chemikas, bet jie abu mato tikrovę, tik kitaip ją išreiškia. Šiuo atveju apie tikrovę kalbama vaizdinio pagalba, o ne technine kalba, prie kurios mes esame labiau įpratę ir tokią kalbą randame dabartinėse mokslinėse hipotezėse. Pradžios knygos autorius teologine perspektyva perteikia tikrovę, t.y. jis nekuria fantazijų, o kalba apie tikrovę ir jos atsiradimą, bet ne gamtamoksline kalba.
Šiek tiek dėl sukūrimo „visko iš karto“, o ne per septynis kartus. Augustinas moko kaip labiau tikėtiną nuomonę, kad Dievas "visus daiktus sukūrė vienu metu, taip pat suteikdamas jiems tvarką ne laiko tarpais, bet priežastiniu ryšiu, kad vienu metu sukurti daiktai taip pat būtų išbaigti šešeriopai pristatant tą dieną. Taigi nesuformuota ir formuojama materija, dvasinė ir kūniška, iš kurios turėjo kilti visa, kas turėjo būti sukurta, buvo pirmoji, sukurta ne laike, bet priežastiniu ryšiu". (De Gen. ad litt., V, 5.) Tačiau kūrimo darbas Pradžios knygos pasakojime yra atskirtas dienomis, kad jį lengviau suprastų tie, kurių protas mažiau pasirengęs. (De Gen. ad litt., V, 7).
Dėl visko sukūrimo iš kart (tiksliau- lot. „simul“ kartu). Ši mintis yra lotyniškame Siracido knygos vertime 18:1 : „Qui vivet in aeternum, creavit omnia simul“ ir ji įkvėpė Augustiną, o vėliau ir daugumą teologų , žiūrėti į kūrimo aktą kaip į vientisą veiksmą (omnia simul). (graikiškai yra „koine“, kas reikštų bendrumą).
Kadangi Dievo prigimtis yra „paprasta“, todėl jis dėl savo prigimties net ir negali kažką daryti žingsniais, vieną po kito laike (kaip tarytum skaitome sukūrimo pasakojime), bet matyt tai parašyta dėl mūsų, kad kitaip iš vis nepavyktų suvokti To, kuris yra paprastas, amžino veiksmo. Sukūrimas visko vienu kartu, nereiškia, kad sukūrimas yra praeityje įvykęs vienas įvykis (kurį lyg reiktų tobulinti ar kartoti per šešias dienas), bet reiškia, kad tai metafizinis vientisas amžinybėje esantis kūrimo aktas, kuris tiek praeityje, tiek ir dabar vis dar mus, kaip kūrinius, palaiko, o sukūrimo pasakojime vientisas aktas išreikštas dešimčia Žodžiu. Tokia teologinė kūrimo „omnia simul“ koncepcija buvo patvirtinta Laterano IV visuotiniame susirinkime : Deus…creator omnium visibilium et invisibilium, spiritualium et corporalium: qui sua omnipotenti virtute simul ab initio temporis utramque de nihilo condidit creaturam, spiritualem et corporalem, angelicam videlicet et mundanam: ac deinde humanam, quasi communem ex spiritu et corpore constitutam (Dievas... visko regimo ir neregimo, dvasinio ir kūniško, Kūrėjas, kuris savo visagale galia iš karto (arba viską kartu) nuo amžių pradžios iš nieko sukūrė kiekvieną kūrinį .....). Linkėjimai.
"politikavo"?... manau, kad tai ir netikslu, ir per švelnu. Tokie panašūs į tą senos animacijos personažą Leopoldą, tik skirtumas tame, kad atsiveda Velnią už rankos pas Dievą, ir sako: gyvenkime visi draugiškai.
@@algirdasbartusevicius473 aš neįžvelgiau jokio konkretaus tarpininkavimo su velniu. Paulius yra katalikas, o jų teologija ypač kūrinijos klausimu dažnai šliejasi kartu su evoliucija, tad iš dalies suprantamas tas vaizdinių sureikšminimas. Be abejo, buvo įdomių minčių ir įžvalgų. Nors kūrinijos sukūrimo interpretavimas nėra išgelbėjimo klausimas, tačiau savo reikšmę turi.
@@jonascyvas Dievo darbų nepripažinimas arba jų iškraipymas siejant juos su "pasaulio" mokslu, lygu netikėjimui pačiu Dievu, tuo pačiu ir Jėzumi Kristumi. Todėl per ilgas užstrigimas tokiose praktikose, mintyse ir įžvalgose, gali tapti paties dalimi, ir taip turėti LABAI didelę reikšmę BŪTENT net ir išgelbėjimui. Juk realiai į Tikėjimo ar Tikinčiojo sąvoką, įeina ir tikėjimas aprašytais Dievo darbais, veiksmais, planais ir pnš., pavyzdžiui saulės ir mėnulio sustabdymas (ne žemės sukimosi), jūros praskyrimas ir pnš.
Tai jei netiki Dievo aprašytais darbais, netiki ir jo galia kažkame, o vėliau ir visame kame, kas reiškia, kad tavo tikėjimas yra silpnas, ir žongliruoja ant mirties ribos.
Nes ateis diena (ir jau darosi), kai katalikai ar jų "mokslas" prieis tokio paaiškinimo ar interpretacijų, kad Jėzus galbūt neprisikėlė, tai tik kokia nors metafora, literatūros žanras, ir nereiktų to suprasti tiesiogiai,... galbūt nebuvo jokio fizinio Jėzaus paėmimo į dangų, o tai tik kokia nors poezijos rūšis, vaizdinys,... galbūt jo auka visai nėra tokia aktuali nuodėmių atleidimui ir t.t.t. Ta prasme velnias yra gudrus ir nėra joks kvailys, ir jo išmintis lenkia kur kas daugiau nei milijono Paulių, Laurynų, ir milijono dr. išmintį kartu sudėjus. O netikėdamas Dievo Žodžiu, tiesiog natūraliai pasirenki apgaulę ir klystkelius, pasinerdamas į beribes velnio įžvalgas ir mintis.