Sa-Sa. "Mes neturime verkti" ("Stoty gražu")

English see below
"Mes neturime verkti" ("Stoty gražu") - tai žinomiausias ir mylimiausias "Sa-Sa." gabalas iš tų laikų, kai jie 1983 - 1984 metais koncertavo Vilniaus universiteto medicinos fakultete. Nerijus Rėza "Ahlyj" pasakodavo, kad studentija lydydavosi dėl šios dainos. Nepaisydami originalaus dainos pavadinimo klausytojai dainą vadino "Stoty gražu".
Galima spėti, kad daina sukurta aštuoniasdešimtinių pradžioje. Nes pirmą kartą viešai buvo atlikta 1983 metais lapkričio 26 dieną. Tai pirmas "Sa-Sa." kūrinys. Jame atsispindi post-pankiška subkultūrinė "Ahlyj" filosofija. Aštuoniasdešimtinių pradžioje Vilniuje jaunimas žiaukčiojo nuo falšyvos sovietinės estradinės muzikos. "Mes neturime verkti" demonstravo naują būdą, naują leksiką kalbėti apie jausmus ir žmonių santykius.
Šiame įraše apytiksliai atstatyta D tonacija.
"Sa-Sa." - lietuviška post-punk muzikos grupė, koncertavusi 1983 -1989 metais.
We Don't Have to Cry (It's Beautiful at the Train Station)" - this is the most famous and beloved "Sa-Sa." song. It was the times when they performed at the Faculty of Medicine of Vilnius University in 1983-1984. Nerijus Rėza "Ahlyj" told that the students loved this song very much.
Despite the original title of the song, listeners called the song "It's Beautiful at the Train Station".
One can guess that the song was created in the early eighties. Because it was first performed publicly on November 26, 1983. This is the first "Sa-Sa." work. It reflects Ahlyj’s post-punk subculture philosophy. At the beginning of the eighties, young people in Vilnius mourned the false Soviet Soviet music. “We Don’t Have to Cry” demonstrated a new way, a new vocabulary to talk about feelings and human relationships.
This entry roughly restores D-tone.
"Sa-Sa." - Lithuanian post-punk music group, giving concerts in 1983-1989.