taip, gyveno. Tie įvykiai kurie aprašyti yra iš Dvapara jugos (vediniai ciklai). Tuomet taip vadinami žmonės gyveno iki 1000 metų. Dabar tiesiog neina suvesti galų, nes ignoruojama daugybė dalykų. Ciklinis laikas, skirtingos jugos kuriuose domina tam tikra sąmonės būsena, reinkarnacija ir t. t.
Ačiū už dar vieną epizodą! Pradžios knyga yra turbūt pati tiesmukiškiausia knyga, kokia tik gali būti knyga. Ji aprašo realius gyvenimo įvykius su smulkiomis detalėmis žmonių gyvenimuose. Užduosiu tokį klausimą: jei ne šiandieną paplitusi evoliucijos teorija (ir dar keletas kitų hipotezių), ar mes tikrai skaitydami Pradžios knygą ieškotumėm kokio nors kito paaiškinimo? :) Žmogaus gyvenimo trukmė priklauso tik nuo ląstelių dauginimosi tikslumo - mokslininkai aktyviai ieško būdų kaip sutrumpinti senėjimą. T.y. niekam tai neatrodo kažkoks stebuklas. O Dievas žmogų sukūrė tobulą su tobulu genetiniu kodu, todėl visapusiškai geresnėm fizinėm savybėm, nei mes turime dabar. Kitas dalykas - jei pažvelgsime į patriarchų amžiaus mažėjimus po Nojaus - pamatysime kone tobulą eksponentinę regresiją, kuri pilnai atitinka mokslinį "butelio kaklelio" (žmonijos restartavimo iš vienos šeimos) modelį.
Taip, čia kalbame apie vienokią ar kitokią teksto interpretaciją, pabrėžiant, kad bet kuriuo atveju Dievas tikrai yra viso ko ir žmogaus Kūrėjas, o apreiškimas apie sukūrimą yra neatskiriamas nuo Dievo, Vienintelio, Sandoros su savąja tauta apreiškimo ir įvykdymo. Sukūrimas buvo apreikštas kaip pirmas žingsnis į tą Sandorą, kaip pirmas ir visuotinis visagalės Dievo meilės liudijimas. Tačiau kalbant apie "jaunos žemės teoriją", tai ji paplito tik po 1960 ųjų kartu su populiaria knyga "Genesis flood" (Whitcomb, Morris) JAV evangelikų tarpe (nors beje evangelikų Moody press atsisakė tokią knygą spausdinti). Iki tol, net jei kalbėsime apie teologus evangelikus, tokia interpretavimo tradicija buvo praktiškai niekam nežinoma: evangelinės bendruomenės mėgstama Scofieldo Biblija pasisakė už milijoninį žemės amžių (komentaras Pr 1), garsus evangelikų teollogas J. Gresham Machen XXa pradžioje pasisakė už ilgametę žemės istoriją, B. B. Warfield lygiai pat, Charles H. Spurgeon nesilaikė paraidiško supratimo, evangelikų teologojas John Scott būtų šioje komandoje. Pora metų dar iki Darvino knygos pasirodymo, baptistas Sperdženas pamokslavo : Mes nežinome, kiek tolimas gali būti šio žemės sukūrimo laikotarpis - tikrai daug milijonų metų iki Adomo laikų. Mūsų planeta išgyveno įvairius egzistavimo etapus, jos paviršiuje gyveno įvairių rūšių būtybės, kurias visas sukūrė Dievas." Tuo metu XIX a, niekam nekliuvo evoliucinės idėjos taip, kaip jos kliūva šiandien (ne, ne Darvinas sugalvojo evoliucijos idėją, ji buvo populiari pora šimtmečių dar iki jo. Jis pasiūlė naują evoliuciją paaiškinantį veikimo modelį, bet ne pačią evoliucijos idėją). Taigi, čia pacitavau tik protestantus evangelikus, iš ko matosi, kad "jaunos žemės idėja" nebuvo žinoma evangelikams iki XXa vidurio (na bent daugumoje). Taigi, suprantama galimos įvairios teorijos (ir man atrodo tai ne tikėjimo, o mokslo reikalas, todėl dėl to nematau prasmės kovoti), bet aišku, kad įvairūs neliteralistiniai interpretavimo modeliai niekaip nesusiję su modernistinėmis mokslinėmis hipotezėmis. Net nekalbėsiu apie Augustino ir Origeno siūlytus interpretavimo būdus, rabiniškas tradicijas ir t.t., kuomet apkaltinti juos buvus paveiktu XXI evoliucijos modeliais neišeitų. Kitaip tariant, jei mes skirtingai suprantame tekstą, tai nereiškia, kad neliteraliai skaitantys tekstą yra tie, kurie vadovaujasi mokslinėmis neįrodytomis hipotezėmis, o ne Dvasia ir Žodžiu. Kalbant apie Šventojo Rašto sukūrimo pasakojimą, manau kalbama ne apie mokslinėms hipotezėms reikšmingus faktus, bet sukūrimo katechezė apie sukūrimą ypač svarbi, nes iš čia mes matome žmogiškojo gyvenimo pagrindą, nes įžvelgiame atsakymą į pagrindinius visų laikų žmonių klausimus: „Iš kur mes ateiname?“, „Kur einame?“, „Iš kur esame kilę?“, „Koks yra mūsų tikslas?“, „Iš kur ir kur link eina visa, kas yra?“ Neatskiriami yra du - kilmės ir tikslo klausimai. Jie, o ne žemės ar žmonių amžiai, yra esmingai svarbūs mūsų gyvenimo ir veiklos prasmei bei krypčiai. Mums Pradžios knyga parodo neįkainuojamus turtus apie sukūrimą: -Dievas kuria iš nieko -Dievas kuria viską savo garbei -Dievas kuria savo išmintimi -Dievas kuria viską gerai. -Dievas palaiko tai, kas jo sukurta
@@pauliuscerka2382 Aišku, čia turėtų būti gilesnis pokalbis su medžiagos peržiūra, tačiau aš žinau visai kitokią istoriją. Kad nuo pat pradžių didžioji dalis tikinčiųjų (tiek katalikų, tiek vėliau ir evangelikų) Pradžios knygą (ir kartu Žemės amžių) priėmė tiesiogiai - t.y. apie 6000 metų pagal giminės medį. Elementariai dėl to, kad nebuvo jokio kito stipraus argumento (tiek bibliškai, tiek sekuliariai) tam, kad Žemei yra milijonai metų, ar kad Adomas su Ieva nebuvo pirmieji žmonės. Viskas pasikeitė 19 amžiuje, kai Charles Lyell užsibrėžė tikslą išguiti Biblijos autoritetą ir žmonėms pateikti alternatyvą - tam jis pasitelkė „didelio amžiaus“ teoriją. Kurią netrukus pritaikė ir pats Darvinas savo evoliucijos teorijai. O visa kita jau istorija. Per pastaruosius 150 metų pas mokslininkus Žemės ir visatos amžius nuolat tik didėjo. Ir galiausiai bažnyčia neturėdama gerų argumentų ėmė nuolaidžiauti ir laikytis "senos Žemės" ir "evoliucijos" teorijų bandydami jas pateikti kaip nesikertančias su Biblija, kas yra tragedija. Pavojus bandant daug ką aiškinti metaforomis ir simbolizmais yra tame, kad tam nėra galo. T.y. gal ir Jėzus buvo tik metafora. Gal Jis niekada negyveno. Gal tai tiesiog Dievas rodė tokius vaizdinius žmonijai. Lygiai taip pat bet kokia kita tema Biblijos autoritetas sumenksta, nes viską galima prilyginti metaforoms ar vaizdiniams. Ateistai ir visokios sektos tai greitai išnaudoja savo labui - aha, vadinasi Biblija negalima tikėti, nes ten tik istorijos, pramanai ir mitai, jūs juk patys ką tik taip pasakėt.
@@jonascyvas Taip Jonai, sutinku, kad aiškinimo pavojų yra bei istorijoje mes turime tų pavyzdžių ne vieną. Būtinai susimatę galėsim turėti "gilesnį pokalbį su medžiagos peržiūra" :)
Ačiū labai.😊
taip, gyveno. Tie įvykiai kurie aprašyti yra iš Dvapara jugos (vediniai ciklai). Tuomet taip vadinami žmonės gyveno iki 1000 metų. Dabar tiesiog neina suvesti galų, nes ignoruojama daugybė dalykų. Ciklinis laikas, skirtingos jugos kuriuose domina tam tikra sąmonės būsena, reinkarnacija ir t. t.
Ačiū už dar vieną epizodą!
Pradžios knyga yra turbūt pati tiesmukiškiausia knyga, kokia tik gali būti knyga. Ji aprašo realius gyvenimo įvykius su smulkiomis detalėmis žmonių gyvenimuose.
Užduosiu tokį klausimą: jei ne šiandieną paplitusi evoliucijos teorija (ir dar keletas kitų hipotezių), ar mes tikrai skaitydami Pradžios knygą ieškotumėm kokio nors kito paaiškinimo? :)
Žmogaus gyvenimo trukmė priklauso tik nuo ląstelių dauginimosi tikslumo - mokslininkai aktyviai ieško būdų kaip sutrumpinti senėjimą. T.y. niekam tai neatrodo kažkoks stebuklas. O Dievas žmogų sukūrė tobulą su tobulu genetiniu kodu, todėl visapusiškai geresnėm fizinėm savybėm, nei mes turime dabar.
Kitas dalykas - jei pažvelgsime į patriarchų amžiaus mažėjimus po Nojaus - pamatysime kone tobulą eksponentinę regresiją, kuri pilnai atitinka mokslinį "butelio kaklelio" (žmonijos restartavimo iš vienos šeimos) modelį.
😆
Taip, čia kalbame apie vienokią ar kitokią teksto interpretaciją, pabrėžiant, kad bet kuriuo atveju Dievas tikrai yra viso ko ir žmogaus Kūrėjas, o apreiškimas apie sukūrimą yra neatskiriamas nuo Dievo, Vienintelio, Sandoros su savąja tauta apreiškimo ir įvykdymo. Sukūrimas buvo apreikštas kaip pirmas žingsnis į tą Sandorą, kaip pirmas ir visuotinis visagalės Dievo meilės liudijimas.
Tačiau kalbant apie "jaunos žemės teoriją", tai ji paplito tik po 1960 ųjų kartu su populiaria knyga "Genesis flood" (Whitcomb, Morris) JAV evangelikų tarpe (nors beje evangelikų Moody press atsisakė tokią knygą spausdinti). Iki tol, net jei kalbėsime apie teologus evangelikus, tokia interpretavimo tradicija buvo praktiškai niekam nežinoma: evangelinės bendruomenės mėgstama Scofieldo Biblija pasisakė už milijoninį žemės amžių (komentaras Pr 1), garsus evangelikų teollogas J. Gresham Machen XXa pradžioje pasisakė už ilgametę žemės istoriją, B. B. Warfield lygiai pat, Charles H. Spurgeon nesilaikė paraidiško supratimo, evangelikų teologojas John Scott būtų šioje komandoje. Pora metų dar iki Darvino knygos pasirodymo, baptistas Sperdženas pamokslavo : Mes nežinome, kiek tolimas gali būti šio žemės sukūrimo laikotarpis - tikrai daug milijonų metų iki Adomo laikų. Mūsų planeta išgyveno įvairius egzistavimo etapus, jos paviršiuje gyveno įvairių rūšių būtybės, kurias visas sukūrė Dievas." Tuo metu XIX a, niekam nekliuvo evoliucinės idėjos taip, kaip jos kliūva šiandien (ne, ne Darvinas sugalvojo evoliucijos idėją, ji buvo populiari pora šimtmečių dar iki jo. Jis pasiūlė naują evoliuciją paaiškinantį veikimo modelį, bet ne pačią evoliucijos idėją). Taigi, čia pacitavau tik protestantus evangelikus, iš ko matosi, kad "jaunos žemės idėja" nebuvo žinoma evangelikams iki XXa vidurio (na bent daugumoje). Taigi, suprantama galimos įvairios teorijos (ir man atrodo tai ne tikėjimo, o mokslo reikalas, todėl dėl to nematau prasmės kovoti), bet aišku, kad įvairūs neliteralistiniai interpretavimo modeliai niekaip nesusiję su modernistinėmis mokslinėmis hipotezėmis. Net nekalbėsiu apie Augustino ir Origeno siūlytus interpretavimo būdus, rabiniškas tradicijas ir t.t., kuomet apkaltinti juos buvus paveiktu XXI evoliucijos modeliais neišeitų.
Kitaip tariant, jei mes skirtingai suprantame tekstą, tai nereiškia, kad neliteraliai skaitantys tekstą yra tie, kurie vadovaujasi mokslinėmis neįrodytomis hipotezėmis, o ne Dvasia ir Žodžiu.
Kalbant apie Šventojo Rašto sukūrimo pasakojimą, manau kalbama ne apie mokslinėms hipotezėms reikšmingus faktus, bet sukūrimo katechezė apie sukūrimą ypač svarbi, nes iš čia mes matome žmogiškojo gyvenimo pagrindą, nes įžvelgiame atsakymą į pagrindinius visų laikų žmonių klausimus: „Iš kur mes ateiname?“, „Kur einame?“, „Iš kur esame kilę?“, „Koks yra mūsų tikslas?“, „Iš kur ir kur link eina visa, kas yra?“ Neatskiriami yra du - kilmės ir tikslo klausimai. Jie, o ne žemės ar žmonių amžiai, yra esmingai svarbūs mūsų gyvenimo ir veiklos prasmei bei krypčiai. Mums Pradžios knyga parodo neįkainuojamus turtus apie sukūrimą:
-Dievas kuria iš nieko
-Dievas kuria viską savo garbei
-Dievas kuria savo išmintimi
-Dievas kuria viską gerai.
-Dievas palaiko tai, kas jo sukurta
@@pauliuscerka2382 Aišku, čia turėtų būti gilesnis pokalbis su medžiagos peržiūra, tačiau aš žinau visai kitokią istoriją. Kad nuo pat pradžių didžioji dalis tikinčiųjų (tiek katalikų, tiek vėliau ir evangelikų) Pradžios knygą (ir kartu Žemės amžių) priėmė tiesiogiai - t.y. apie 6000 metų pagal giminės medį. Elementariai dėl to, kad nebuvo jokio kito stipraus argumento (tiek bibliškai, tiek sekuliariai) tam, kad Žemei yra milijonai metų, ar kad Adomas su Ieva nebuvo pirmieji žmonės.
Viskas pasikeitė 19 amžiuje, kai Charles Lyell užsibrėžė tikslą išguiti Biblijos autoritetą ir žmonėms pateikti alternatyvą - tam jis pasitelkė „didelio amžiaus“ teoriją. Kurią netrukus pritaikė ir pats Darvinas savo evoliucijos teorijai. O visa kita jau istorija. Per pastaruosius 150 metų pas mokslininkus Žemės ir visatos amžius nuolat tik didėjo. Ir galiausiai bažnyčia neturėdama gerų argumentų ėmė nuolaidžiauti ir laikytis "senos Žemės" ir "evoliucijos" teorijų bandydami jas pateikti kaip nesikertančias su Biblija, kas yra tragedija.
Pavojus bandant daug ką aiškinti metaforomis ir simbolizmais yra tame, kad tam nėra galo. T.y. gal ir Jėzus buvo tik metafora. Gal Jis niekada negyveno. Gal tai tiesiog Dievas rodė tokius vaizdinius žmonijai. Lygiai taip pat bet kokia kita tema Biblijos autoritetas sumenksta, nes viską galima prilyginti metaforoms ar vaizdiniams. Ateistai ir visokios sektos tai greitai išnaudoja savo labui - aha, vadinasi Biblija negalima tikėti, nes ten tik istorijos, pramanai ir mitai, jūs juk patys ką tik taip pasakėt.
@@jonascyvas Taip Jonai, sutinku, kad aiškinimo pavojų yra bei istorijoje mes turime tų pavyzdžių ne vieną. Būtinai susimatę galėsim turėti "gilesnį pokalbį su medžiagos peržiūra" :)
Septynių liekana... 😂