Lietuvos mokytojai. Gimnazijos „Pažinimo medis“ etikos mokytoja Kristina Petrošienė

„Pinigai nėra paskutinis dalykas jokiam žmogui, tačiau man asmeniškai daug svarbiau yra prasmė, pokytis ir darbas su karta, kuri jau po 20-30 metų spręs, kaip aš gyvensiu, ką turėsiu ir kaip matysiu pasaulį“, - sako gimnazijos „Pažinimo medis“ etikos, sociologijos ir ugdymo karjerai mokytoja Kristina Petrošienė.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ tęsia dokumentikos ciklą „Mokytojai: nekasdieniai pasirinkimai ir kasdienės istorijos“. Devintajame epizode mokytoja K. Petrošienė pasakoja apie tai, kaip samdoma darbuotoja pravėrė mokyklos duris, kokia yra etikos mokytojo misija ir kodėl reikėtų rūpintis ne tik vadovėliais, bet ir mokytojų emocine būsena.
K. Petrošienės mokytojavimo kelias skiriasi nuo įprasto scenarijaus. Ji nesvajojo nuo pat mažens apie darbą mokykloje, o baigusi ją nestojo į pedagogikos studijas. Vietoj to buvo samdomas darbas, pamažu paradęs prasmę ir privertęs imtis pokyčių. „Dirbau, dirbau ir supratau, kad nebesuprantu, kodėl tai darau. Pradėjau galvoti: o kas toliau?“ - prisipažįsta pedagogė.
Išėjusi iš samdomo darbo, moteris užsiėmė individualia veikla ir ėmė teikti komunikacijos paslaugas. Vienu pirmųjų jos klientų tapo gimnazija „Pažinimo medis“ - netrukus ji tapo mėgstama darboviete. „Man paskambino savininkė ir paklausė, ar norėčiau gauti kažkokios pagalbos. Taip mes susitarėme, kad padėsiu mokyklai su komunikacija. Vėliau labai greitai sulaukiau pasiūlymo perimti ir mokytojo darbą“, - karjeros posūkį prisimena ji.
Žvelgdama į praeitį, K. Petrošienė svarsto - įvairiomis formomis mokytojavimas lydėjo dar gerokai iki praveriant mokyklos duris.
„Kaip vaikai svajoja būti gydytojais, kosmonautais, policininkais, taip ir aš kažkada maniau, kad galėčiau ir norėčiau būti mokytoja. Kad ir kokius darbus dirbdavau, visada dalį laiko skirdavau ko nors mokyti kitus. Kartais tai būdavo jaunesni ir naujesni kolegos, kuriuos reikėdavo supažindinti su darbu, patarimai, bendri projektai, mokymai - nuolat atsidurdavau toje pozicijoje. Tik praradusi prasmę supratau, kad kelias į mokyklą mane vedė natūraliai ir galiausiai čia atvedė gana brandžiame amžiuje“, - pasakoja moteris.
Praėjęs rugsėjis K. Petrošienei pažymėjo šeštąjį sezoną mokykloje. Pradėjusi nuo darbo su komunikacija, ji tapo 5-12 klasių filosofijos, sociologijos, ugdymo karjerai mokytoja ir dviejų devintų klasių auklėtoja.
Pirmąsias pamokas pašnekovė prisimena ne kaip nerimą keliantį iššūkį, bet kaip linksmo nuotykio pradžią. „Su dideliu džiaugsmu ir euforija atradau, kad man patinka bendrauti su vaikais, jiems atskleisti naujas temas, klausti klausimų, kurių jie nėra girdėję, prašyti galvoti apie dar negalvotas temas. Pradžioje kėliau sau tikslą plėsti vaikų akiratį, kad jie turėtų kuo didesnį bagažą įvairiausių žinių, kurių šiaip akademinėse disciplinose, tokiose kaip matematika, lietuvių kalba ar istorija, nėra mokoma“, - prisimena mokytoja.
Anot jos, pagrindinis etikos tikslas yra auginti dorą žmogų, gebantį daryti teisingus pasirinkimus. „Tokios ir buvo pamokos - klausti, kas yra gerai, kas teisinga, kaip turėtų būti ir kaip turėtum gyventi, ko turėtum siekti kaip žmogus, kokia tavo atsakomybė prieš save, kitą žmogų ir galiausiai gamtą“, - sako ji.
Pedagogė džiaugiasi - perėjimas nuo suaugusių žmonių žaidimų iki bendravimo su vaikais pasirodė itin lengva užduotis. „Nors esu komunikabilus žmogus ir man lengva bendrauti su visais, bet su vaikais yra įdomiausia. Jie turi labai daug atvirumo, smalsumo, pasitikėjimo suaugusiu žmogumi, žinoma, su sąlyga, kad sukursi su vaiku ryšį ir įgysi pasitikėjimą.
Kažkokio lūžinio momento nepatyriau, visą gyvenimą bendravau su savo giminės jaunąja karta ir buvau ta teta, kuri ne vengia paauglių, o nori su jais būti. Man jie yra įdomūs, aš jų nelaikau žemesnės rūšies žmonėmis, kurie mažiau išmano. Paaugliai kaip tik turi daug ką pasakyti, tiesiog reikia jų klausti ir domėtis“, - apie bendravimą su vaikais kalba pašnekovė.
Kūrybinė komanda: Vakaris Vingilis, Austėja Zovytė, Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas.
Daugiau: www.bernardina....
Projektą „Mokytojai: nekasdieniai pasirinkimai ir kasdienės istorijos“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 10,15 tūkst. eurų.