Dienraštis „Bernardinai.lt“ pradeda pokalbių ciklą apie pasirengimą ir išgyvenimą ekstremaliomis sąlygomis. Pirmasis pokalbis - apie šeimos pasiruošimą ekstremalioms situacijoms. Mūsų pašnekovas - pasirengimo ekstremalioms situacijoms specialistas dr. Gabrielius E. Klimenka.
Jį kalbina žurnalistas Vytautas Markevičius.
Pasakodamas, kaip kalbėtis pirmiausia šeimoje su vaikais apie galimas ekstremalias situacijas, jų negąsdinant, specialistas teigia: „Su vaikais apskritai sudėtinga apie tai kalbėti, nes daug kas priklauso nuo amžiaus. Jeigu vaikai maži, tai greičiausiai apie ekstremalias situacijas su jais reikėtų bendrauti pasitelkiant įvairius žaidimus. Reikėtų juos mokyti, rodyti, kas gali nutikti vienu ar kitu atveju, kaip išspręsti vieną ar kitą problemą.
Lietuvoje daug tokių žaidimų neturime, bet užsienyje gausu mažiems vaikams pritaikytų edukacinių žaidimų, susijusių su ekstremaliomis situacijomis. Viliuosi, kad ir Lietuvoje jų kažkada atsiras.
Jeigu vaikai paaugliai, tai su jais jau galima kalbėti kaip su suaugusiais. Bet kuriuo atveju, manyčiau, nereikia daryti vienos klaidos - vaikui viską nušviesti rožinėmis spalvomis. Jis turi palengva pratintis, suprasti, kad ekstremalios situacijos metu bus daug siaubo, netekčių, gal net mirčių ir panašiai. Jeigu vaiką bandysime apsaugoti, viską piešdami rožinėmis spalvomis, tai jis atsidūręs realioje situacijoje gali labai sutrikti, tai jį gali net pražudyti. Todėl, manau, per visus mokymus, kuriuos rengiame, reikia sudaryti galimybę patirti realią ekstremalią situaciją.“
Kokie yra pagrindiniai šeimos pasirengimo žingsniai, kad būtų galima susidoroti su netikėtomis situacijomis? Nuo ko reikia pradėti? „Greičiausiai nuo pokalbio, - sako G. E. Klimenka. - Tiesiog apsitarti, nustatyti, kokios yra realios grėsmės. Pavyzdžiui, jeigu gyvename kažkur Šilutėje, tai mūsų realiausia situacija bus koks nors potvynis. Jeigu Vilniuje - tai greičiausiai bus Astravo elektrinės sprogimas. O neapsitarus planuotis visiškai nerealias situacijas nėra prasminga.
Po to turėtume kalbėti, kaip evakuosimės, kur galime slėptis pavojaus atveju, kokiais būdais evakuosimės: automobiliu, traukiniu, autobusu ar pėsčiomis, kokie yra evakavimosi keliai. Mes su žmona dažnai vykstame kur nors pasivažinėti, ir taip sužinome daug visokių aplinkkelių, trumpakelių, kaip aš juos vadinu.
Taip pat reikėtų apsitarti, kokius daiktus pasiimsime, pavyzdžiui, jeigu reikės slėptis slėptuvėje, arba kokius daiktus imsime, jeigu reikės evakuotis. Tada reikėtų apsitarti susitikimo vietas, avarines susitikimo vietas, kur, įvykus nelaimei, šeima susitinka. Į planą reikia įtraukti ir kitus asmenis, su kuriais kontaktuosime.
Vėliau - nusipirkti reikalingą inventorių ir, žinoma, nuolat treniruotis.“
Specialistas įvardija dvi dažniausiai pasitaikančias klaidas planuojant savo šeimos saugumą. „Pirmoji - žmonės užstringa planavimo fazėje. Tai susiję su įvairių daiktų pirkimu. Kita klaida yra baimė investuoti - dažniausiai perkamas kuo pigesnis daiktas. Prisipirkus tokių daiktų vėliau tenka gailėtis. Taupumas ateityje gali pridaryti daug bėdų. Todėl reikia pirkti brangesnius, kokybiškus daiktus“, - aiškina jis.
Šiame pokalbyje:
Kaip kalbėti apie ekstremalias situacijas su vaikais?
Pagrindiniai šeimos pasirengimo žingsniai.
Dažniausios klaidos planuojant šeimos saugumą.
Ką įtraukti į išgyvenimo krepšį?
Ką daryti išsiskyrus su artimaisiais ekstremalioje situacijoje?
Kaip susisiekti su artimaisiais ekstremalioje situacijoje?
Psichologinis pasiruošimas ekstremalioms situacijoms.
Daugiau: www.bernardinai.lt/pasirengimo-ekstremalioms-situacijoms-specialistas-g-e-klimenka-isgyvenimo-meno-reikia-mokytis-nuolatos/.
►PRENUMERUOKITE kanalą: @bernardinai_lt
►Sekite mus:
Feisbuke: bernardinai.lt
Instagrame: bernardinai.lt
#GabrieliusKlimenka #EkstremaliosSituacijos #Išgyvenimas #Pasirengimas #Šeima #Vaikai #IšgyvenimoKrepšys #Evakuacija #Komunikacija #Psichologija #Saugumas #PirmojiPagalba #Bernardinailt