Priklausomybių ligos (tinklalaidė). 2 epizodas. Lauryno liudijimas

Trisdešimt treji metai pakaitomis tarp nuopuolių ir prisikėlimų, tarp melo ir tiesos akimirkų, tarp artimųjų meilės ir vienatvės akistatoje su savimi ir Dievu, tarp kovos su vėžiu, priklausomybėmis ir gyvenimo iš nevilties į viltį. Toks Lauryno liudijimas.
Vaikystėje išgydyta onkologinė liga atsinaujino Laurynui jau suaugus. Tai tapo dar vienu sunkiu išbandymu, dėl kurio ypač komplikavosi santykis su tėvais, tapo sunku priimti jų gailestį. Po sėkmingos kaulų čiulpų operacijos Laurynui dar kartą pavyko atsistoti ant kojų.
Jis susirado gerai apmokamą darbą, sukūrė šeimą, tačiau priklausomybė niekur nepasitraukė: „Kurį laiką dar dirbau Lietuvoje, bet išvažiavau į užsienį, pradėjau dirbti laivuose. Savaitę dirbau, o savaitę buvau laisvas, tada gėriau. Sulaukiau pastabų iš draugės, tačiau nereagavau, kol nieko nebuvau praradęs. Vėliau mes susituokėme, ji pastojo. Pradėjau dirbti kituose laivuose, uždirbau gerai, per metus apie 100 tūkstančių eurų. Septynis mėnesius dirbau, o likę buvo laisvi. Net prezidentas tiek atostogų neturi kiek aš, ir dar apmokamų.
Nebeatsakiau už savo gyvenimą, pradėjau lankytis kazino, šeima man nebeegzistavo. Negrįždavau iš darbo į namus, nuolat meluodavau žmonai, gerdavau. Visa tai progresavo. Būdavau toks girtas, kad neįleisdavo į Palangos oro uostą. Kartą prabudau oro uoste ir suvokiau, kad neišskridau į Škotiją. Nebeatsakiau už savo gyvenimą ir už šeimos gyvenimą nebegalėjau atsakyti, miegodavau apsišlapinęs.“
Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius.
Daugiau: www.bernardina....