Lietuvos mokytojai. Vilniaus Valdorfo mokyklos istorijos mokytojas Antanas Jonušas

„Mokytojas yra liga“, - paklaustas, ar pedagogo darbas yra profesija, o gal pašaukimas, taip teigia Vilniaus Valdorfo mokyklos istorijos mokytojas, Meilės Lukšienės premijos laureatas Antanas Jonušas.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ pradeda naują dokumentikos ciklą - „Mokytojai: nekasdieniai pasirinkimai ir kasdienės istorijos“. Pirmajame epizode 11-ąjį rugsėjį mokykloje pasitikęs A. Jonušas pasakoja, kaip pasirinko mokytojo profesiją, kodėl mokant istorijos būtina kalbėti apie tai, kas vyksta šiandien, ir svarsto, kaip keičiasi patys mokiniai bėgant laikui.
A. Jonušą istorijos mokslas sudomino dar ankstyvose klasėse, jį įkvėpė novatoriškos, tarptautinės patirties turinti mokytoja.
„Istorija mane pradėjo dominti nuo pat pradžių - 5-6 klasėje. Turėjau nuostabią istorijos mokytoją, kuri grįžo iš Amerikos ir atskleidė kitokį požiūrį į mokymąsi - mokydavomės statydami spektaklius, ir man tai labai patiko.
Iš pradžių tai buvo tiesiog įdomūs pasakojimai ir vaidinimai, o vyresnėse klasėse supratau, jog tai ne tik pasakojimai apie praeitį, bet ir tokie, kurie padeda suprasti, kuo gyvename šiandien“, - pažintį su istorija prisimena mokytojas.
Vėlesniais metais būtent mėgstamos istorijos pamokos ir autoritetu laikytas mokytojas padėjo apsispręsti dėl studijų krypties ir būsimo profesinio kelio, besitęsiančio dešimtį metų.
„Dvyliktoje klasėje neturėjau nė žalio supratimo, ką noriu veikti baigęs mokyklą. Sekėsi daug dalykų, nors tikrai žinojau, kad nieko bendro neturėsiu su tiksliaisiais ar gamtos mokslais. Kaip labai rimtą variantą svarsčiau miškininkystę, kadangi patiko leisti laiką miške.
Mokytojas iš Klaipėdos Vaidas Pamparas, dabartinis mano kolega, tapo pavyzdžiu žmogaus, kuris dirba darbą, kuriuo mėgaujamasi. Aš taip pat mėgau istoriją, todėl nusprendžiau pabandyti. Ir štai jau vienuolika metų esu čia“, - šypsosi A. Jonušas.
Daugumos pedagogikos studijų absolventų kita stotele tampa darbas mokykloje, o A. Jonušo kelias netikėtai nukrypo į jūrą.
„Baigęs pedagogikos studijas jaučiausi pasiruošęs tapti mokytoju. Puikiai baigiau universitetą, praktikavausi Berlyne, privačioje mokykloje su „Comenius“ mokytojų asistentų programa, todėl jaučiau, kad mano CV yra puikus - duokite man darbą. Skambinau visoms Vilniaus mokykloms iš eilės, ir niekam manęs nereikėjo.
Reikėjo kažką daryti, todėl su žmona, tuo metu dar tik mergina, nusprendėme išvažiuoti padirbėti į jūrą - mano, kaip klaipėdiečio, aplinkoje buvo žmonių, dirbusių jūreiviais. Perėjome kursus ir išplaukėme į Airijos jūrą“, - pasakoja jis.
Jūreivio karjera ilgai netruko - A. Jonušas sulaukė gerų žinių iš Lietuvos. „Dirbant jūroje parašė studijų draugas, kad tokia Valdorfo mokykla ieško istorijos mokytojo. Susirašėme, nors ir labai komplikuotai, nes jūroje ryšio dažniausiai nėra, galiausiai susitarėme. Kažkur tarp jūros ir Lietuvos“, - prisiminimais dalijasi A. Jonušas.
Grįžęs į Lietuvą, A. Jonušas pradėjo darbą Vilniaus Valdorfo mokykloje. Toje pačioje vietoje pedagogas šiemet sutiko jau 11-ąjį rugsėjį.
„Kai grįžau iš jūros ir atėjau mokyklą, supratau, kad esu Antanas, kuris yra jūroje ir kurio visi laukia - jau turėjau etiketę“, - šypsosi mokytojas.
Pasak pašnekovo, pirmieji mokytojavimo metai kėlė nemenkų iššūkių: teko derinti ne tik naują profesinį vaidmenį, bet ir asmeninio gyvenimo pokyčius - tęsiamas studijas bei šeimos pagausėjimą.
„Pirmi metai buvo labai sunkūs, nes susidūriau su realybe, kad esu nepatyręs, žalias mokytojas. Baigęs studijas, o ypač po praktikos užsienyje, galvojau, kad aš jau moku, bet pasirodė, visko reikia mokytis nuo nulio: tai tik pradžia, dabar vedu pamokas, ir tai nebe praktika. Buvo labai sunku, bet niekada nekilo minčių, kad tai ne man - daug mokiausi ir iki šiol tai darau. Tikiuosi, niekada nepasieksiu to taško, kai sau pasakysiu, kad dirbu gerai ir jau pasiekiau kažkokį lygį.
Pirmi ir antri metai buvo ypatingi: mano sūnaus gimimas, nuostabi idėja stoti į magistrantūrą. Tuo pačiu metu studijavau, mokiausi ir auginau mažą vaiką“, - sako istorijos mokytojas.
Kūrybinė komanda: Vakaris Vingilis, Lukas Karčiauskas, Kostas Kajėnas, Austėja Zovytė.
Daugiau: www.bernardina....
Projektą „Mokytojai: nekasdieniai pasirinkimai ir kasdienės istorijos“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 10 tūkst. eurų.