Pradedu suprast

2011
Brolau pradedu suprast, kad mes nemirsim
kažkada kūnas išnyks, bet į natas pavirsim
gyvenimas mus kuria išgyvenimus užrašom
ko gero tai brangiausia, dalinamės prašom
tu sakai, jog aš dažnai kartojuos
rytoj pats darai tą patį, net nepagalvojęs
tu manai, kad protingesnis už kitus
gal dar nesuvokei, bet aplinka kuria mus
karta iš kartos išnaujo viską kartojam
darom tas pačias klaidas apie tą patį repuojam
kaifuojam nuodijam smegenis kol susiprantam
kad ir kaip tūkstančiai kitų ten pat brendam
tada viską rišam pradedam naują gyvenimą
būna patraukia atgal silpnus nervai išderina
kiti be nerimo rauna į priekį ir jiems sekasi
nesižvalgo atgal tikslai aiškiai matosi
bėga metai, dar greičiau bėga nauji
prisimeni pradžią kokie tada buvom jauni?
mes nenugalimi, rėkėm krūtinę plėšėm
pult į akis visad įrodinėt savo tiesą
dabar žodžiuose gyvena tikros vertybės
rašom su savais po kol užteks kantrybės
kol groja muzika tol iš širdies eilės
viskas to pačio link, ten pat bratka einam
brolau pradedu suprast, kad mes nemirsim
kažkada kūnas išnyks, bet i natas pavirsim
gyvenimas mus kuria išgyvenimus užrašom
ko gero tai brangiausia, dalinamės prašom.