Modestas ir Austieja - Žemė sokas

Dėdėlē diekavuojem vėsim esontim šalėp mūsa... Ton daina skėro kap diekavuonė pruotievems ėr sava šaknim.
Žemė žemė sokas
Mumis mumis neš
Esam esam žmuonis
Kol gīvenam če
Kumet atēn naktės ēnam žvaigždiu prašītė
Tautā švėisuos, lai šėrdis prabėlst
Nenutėlst , katras tėisuo savėm sorada
Akluos klajuonies basokont žemės rata
Pasakīk, tievā, kāp ožaugintė vāka
Kad ons pajosto tievīnės šėrdės kāp plak
Ka tausuoto mīlieto ė sauguoto gamta
So pagarbo buočems prijimto kas lėmta
Soprasto kuoki mūsa kalba galinga
Žemaitē vėsumet laikīsmuos vėiningā
Nepalaužema dūšė pruotievē sergie
Prietelē vėins kėta kel, vuo ne merdie
Papasakuok, tievā, ėš kor semīs stėprībės
Kāp švėntė medelē pripėlda galībės
Ont kalno ognelė apvala ė gīda
Čīsta dūšė klest darnuo ė ba pavīda
Kuožna rīta kielės diekavuok saulē
Ož konsni ont stala, tropėni saujuo
Jug torem tik dėina, vuo gal paskotėnė
Kad ė kor būtomi gali keistė lėkėma
Nelėngvo soklopos, ar ėštėis kas ronka
Bet Kūries dabuo net jē nematā kronta
Apsėveiziekem aplinkou kuokiuo mes gamtuo
Keravuokem vėins kėta ė būkem darnuo
Sosėjunkem, bruolē ė sesės
Palaikīdamė vėins kėta ēkem
Par ėlgā nesotarėmā mus skaldė
Kumet guobšoms mūsa dūšės ožvaldė
Kumet atēn naktės ēnam žvaigždiu prašītė
Tautā švėisuos, lai šėrdis prabėlst
Nenutėlst , katras tėisuo savėm sorada
Akluos klajuonies basokont žemės rata
Vėinu žingsniu priekie
Dvėjēs žingsnēs atgal
Nežėnau kor dietīs nežėnau kas daugiau
Komet aš mėiguojau mona dūšė šaukė
Koram švėnta ogni enam prėsėglaustė
Sosėjunkem, bruolē ė sesės
Palaikīdamė vėins kėta ēkem
Par ėlgā nesotarėmā mus skaldė
Kumet guobšoms mūsa dūšės ožvaldė
Žemė žemė sokas
Mumis mumis neš
Esam esam žmuonis
Kol gīvenam če