Sakramentiškai taip, ji visada yra su mumis ir mumyse, pakrikštytuosiuose. Bet santykio prasme, mes kasdienybėj nuo jos nutolstam, pamirštam kad jį mumyse, o gal net ir "išvarom" iš savęs, ją liūdindami savo pasirinkimais. Ir visada yra bent kertelė kur dar galėtume ją priimti stipriau ir pilniau. Giesmė, kaip maldos forma skirta santykiui su Dievu kurti ir palaikyti, tad kiekviena kartą giedodami "Šventoji Dvasia ateik" ir patys sau įsisąmoniname, kad mums reikia jos, kad be jos nieko negalim nuveikti, ir tuo pačiu Dievui išpažįstam, kad aš vis dar noriu Tavęs savo gyvenime. Neužtenka to, kad jau kažkada kviečiau Šventąją Dvasią į savo gyvenimą, tai reikia daryti kasdien. Kaip ir neužtenka vieną sykį gyvenime sutuoktiniui pasakyti "myliu tave", tai reikia išpažinti kasdien, jei nori palaikyti gyvą santykį.
Gerai, kad vyksta tokios dirbtuvės, bet ko tai liūdnokai skamba, trūksta džiaugsmo! Dar reikia padirbėti!
Šv. DVASIA mumyse, tai kaip ji dar ateis?
Sakramentiškai taip, ji visada yra su mumis ir mumyse, pakrikštytuosiuose. Bet santykio prasme, mes kasdienybėj nuo jos nutolstam, pamirštam kad jį mumyse, o gal net ir "išvarom" iš savęs, ją liūdindami savo pasirinkimais. Ir visada yra bent kertelė kur dar galėtume ją priimti stipriau ir pilniau.
Giesmė, kaip maldos forma skirta santykiui su Dievu kurti ir palaikyti, tad kiekviena kartą giedodami "Šventoji Dvasia ateik" ir patys sau įsisąmoniname, kad mums reikia jos, kad be jos nieko negalim nuveikti, ir tuo pačiu Dievui išpažįstam, kad aš vis dar noriu Tavęs savo gyvenime.
Neužtenka to, kad jau kažkada kviečiau Šventąją Dvasią į savo gyvenimą, tai reikia daryti kasdien. Kaip ir neužtenka vieną sykį gyvenime sutuoktiniui pasakyti "myliu tave", tai reikia išpažinti kasdien, jei nori palaikyti gyvą santykį.