Kai atsidūriau savęs "išsinulinimo" būsenoje, radau būdų, kaip pajudėti, gyventi savo gyvenimą- nustačiau ribas, pradėjau susipažinti su savimi sau, yra tikslų, jų siekiu. Tačiau... jaučiu, kad žinių jau turiu, bet esu lyg ir užstrigime, nėra vientisumo- atskiri gabalai, kurie ne visada yra visuma. Nėra harmonijos.
Dėkui už pasidalinimą. Puikiai pažįstama situacija daugeliui žmonių, kurie keliauja savęs pažinimo keliu. Viename iš savo Reels klipukų Instagrame kaip tik apie tai kalbėjau. Juokais tai galima pavadinti "saviugdos pica". T.y. kaip ir pica (kuri susideda iš daug skirtingų ingredientų), taip ir mūsų galvoje, nutinka neretai taip, kad mes tiek ingredientų "sudedame" į galvą, kad harmonija ir negali atsirasti. Kaip tai nutinka? Labai skirtingi informacijos šaltiniai, skirtinga jų prigimtis, į skirtingas vietas jie veda ir iš skirtingų vietų apie kalbama. O mes, kaip žinių "vartotojai", net nepastebime to. Mums neretai atrodo, kad "kuo daugiau sužinosime" tuo bus lengviau mūsų kelionėje. Saviugdos lauke, dažnai nutinka kaip tik atvirkščiai. Jei nėra sistemos, jei nėra struktūros, mes finale gauname pasimetimą. Kaip pasakojau tame Reels klipuke, gauname picą, kurios niekada nevalgytume, jei mums kažkas parodytų ją kaip patiekalą. Tą daryti? Ieškoti sistemos, kuri gali suformuoti nekonfliktuojantį (neprieštaringą) pasaulio vaizdą. Bent jau pradiniame etape. Sorry už tokius techninius terminus, bet reikia pamato, kuris būtų stabilus. Tada daugės aiškumo, tada nusiima vidiniai prieštaravimai, tada mūsų vidinė kelionė įgauna ašį. Aš čia nieko naujo nepasakysiu, nes ir pačiam video apie tai kalbėjau, mano ašis ir vidinė sistema "išstatyta" DFB metodikos pagalba. Už ką aš begalo dėkingas. O kai mes be sistemos ir be vidinės struktūros "vartojame" informaciją, nes ji tiesiog "pasiekiama piršto paspaudimu", tai finale gauname "picą" ant kurios sudėjome viską, kas buvo šaldytuve, nes taip buvo "po ranka". Bet ar mes valgytume tokią picą? Net jei atskirai paėmus, tie ingredientai būtų visai skanūs :) Todėl vis daugiau kalbu apie atsakingą saviugdą. Mes turime suprasti kaip tai vyksta ir iki kokių rezultatų (ne)atveda. Iš savo pusės, stengsiuosi dalintis informacija apie atsakingą saviugdą. Sėkmės tavo kelionėje! /Šarūnas P.s. mano Instagram @sarunas.peckus su tuo reels apie picą 😅
Dekui. labai įdomi ir reikalinga informacija ieškantiems suprasti, suvokti🙏☺️🍀
@@jolantamorkuniene6098 Džiugu, kad buvo naudinga 🫶 /Šarūnas
Kai atsidūriau savęs "išsinulinimo" būsenoje, radau būdų, kaip pajudėti, gyventi savo gyvenimą- nustačiau ribas, pradėjau susipažinti su savimi sau, yra tikslų, jų siekiu. Tačiau... jaučiu, kad žinių jau turiu, bet esu lyg ir užstrigime, nėra vientisumo- atskiri gabalai, kurie ne visada yra visuma. Nėra harmonijos.
Dėkui už pasidalinimą. Puikiai pažįstama situacija daugeliui žmonių, kurie keliauja savęs pažinimo keliu.
Viename iš savo Reels klipukų Instagrame kaip tik apie tai kalbėjau. Juokais tai galima pavadinti "saviugdos pica".
T.y. kaip ir pica (kuri susideda iš daug skirtingų ingredientų), taip ir mūsų galvoje, nutinka neretai taip, kad mes tiek ingredientų "sudedame" į galvą, kad harmonija ir negali atsirasti.
Kaip tai nutinka? Labai skirtingi informacijos šaltiniai, skirtinga jų prigimtis, į skirtingas vietas jie veda ir iš skirtingų vietų apie kalbama.
O mes, kaip žinių "vartotojai", net nepastebime to. Mums neretai atrodo, kad "kuo daugiau sužinosime" tuo bus lengviau mūsų kelionėje.
Saviugdos lauke, dažnai nutinka kaip tik atvirkščiai.
Jei nėra sistemos, jei nėra struktūros, mes finale gauname pasimetimą. Kaip pasakojau tame Reels klipuke, gauname picą, kurios niekada nevalgytume, jei mums kažkas parodytų ją kaip patiekalą.
Tą daryti? Ieškoti sistemos, kuri gali suformuoti nekonfliktuojantį (neprieštaringą) pasaulio vaizdą. Bent jau pradiniame etape.
Sorry už tokius techninius terminus, bet reikia pamato, kuris būtų stabilus.
Tada daugės aiškumo, tada nusiima vidiniai prieštaravimai, tada mūsų vidinė kelionė įgauna ašį. Aš čia nieko naujo nepasakysiu, nes ir pačiam video apie tai kalbėjau, mano ašis ir vidinė sistema "išstatyta" DFB metodikos pagalba. Už ką aš begalo dėkingas.
O kai mes be sistemos ir be vidinės struktūros "vartojame" informaciją, nes ji tiesiog "pasiekiama piršto paspaudimu", tai finale gauname "picą" ant kurios sudėjome viską, kas buvo šaldytuve, nes taip buvo "po ranka". Bet ar mes valgytume tokią picą? Net jei atskirai paėmus, tie ingredientai būtų visai skanūs :)
Todėl vis daugiau kalbu apie atsakingą saviugdą. Mes turime suprasti kaip tai vyksta ir iki kokių rezultatų (ne)atveda.
Iš savo pusės, stengsiuosi dalintis informacija apie atsakingą saviugdą.
Sėkmės tavo kelionėje!
/Šarūnas
P.s. mano Instagram @sarunas.peckus su tuo reels apie picą 😅
@@Time4yourself ačiū 🙂