Nimfix - Visą Visatą

/ nimfix8
Žodžiai:
Juk tau skirta matyt visą visatą
Visą visatą - taip, kaip kūrėjo akys mato
Juk tau skirta pažint - visą visatą
Tik tavo siela įkalinta gyvent įprato
Daug pašauktųjų - mažai išrinktųjų
Seka buka minia paskui žodį aklųjų
Aplinkui liko vien stebuklai ir paslaptys
Užmiršę savy stebuklą, žavis nematantys
Kas aš esu, man primena beržai
Ir jeigu ne medžiai, tai tau nešviestų laužai
Taip gal ir tu, nušviesi kelią kažkam
Ateities kartom, priešui ar savo artimam
Šie žodžiai mūsų namam, šie žodžiai mūsų Tautai
Ačiū protėvių išminčiai, kadais sukrautai
Ji mums padės išlikti, kai dangus užtems
Kai aistra savo aštrų peilį į širdį įrems
Kai dėkingumas gyvens tik dėl naudos
Ir jeigu ne tu pats, tai kitas nepadėkos
Dar liko atjautos, tik ji puikybėj paslėpta
Meilė savo sesers - neapykantos nuslėgta
Ir taip jau kiek, kiek tūkstančių metų?
Kertamu, raunamu, būt beržas įprato
Pagalbos čia nesimato, todėl pažink save
Šakos nudžius, bet viešėt liks Dvasia
Pametęs kūną gailėsies, todėl daryk, kol gyvas
Gyvenime ne vien tik džiaugsmas ir pozityvas
Ūžianti vėtra taps mūsų meditacija
Eik drąsiai pirmyn, likimas seka tave
Juk tau skirta matyt - visą visatą
Visą visatą, taip, kaip kūrėjo akys mato
Juk tau skirta pažint - visą visatą
Tik tavo siela įkalinta gyvent įprato
Aš tik primenu tai, kas mūsų pamiršta
Žmogus numeta kūną ir vėl į naują sugrįžta
Rankom nešam gyvybę, rankom sėjam mirtį
Ir savo valia apsprendžiam, ką mums patirti
Mes ne emocijos, ne mintys, ne jausmai
Tai mūsų įrankiai, mes daug daugiau nei tai
Daugiau nei angelai, mes turim laisvą valią
Beribę visatą ir girią, žalią žalią
Prisiekiu žeme, tavęs niekad nepamiršiu
Ir kai švytinčia žvaigžde vėl atgal atvirsiu
Tau paskirsiu dalį to, ką sukūriau tyriausia
Po motinos rankų, juk tu pati tobuliausia
Ačiū už viską, ką per tą laiką davei
Visokį mane matei, bet rankom tvirtai laikei
Tu mano namai, žinau, kad laikini
Tavo paliktą antspaudą, ilgai nešiosiuos širdy
Iš jos - neišplėš tavęs niekas
Ir tie, grobuonys prieš mus, kaip prieš saulę sniegas
Liepsnokit laužai, liepsnokit amžinai
Kaip gera būt žmogum, pavydėkit dievai!
Juk tau skirta, matyt - visą visatą
Visa visatą, taip kaip kūrėjo akys mato
Juk tau skirta pažint - visą visatą
Tik tavo siela, įkalinta gyvent įprato