Advento rekolekcijų impulsas (1)

Kelios mintys Advento pradžiai pagal ištrauką iš Biblijos.
Viešpatie, tu - mūsų tėvas; „Mūsų Vaduotojas“ - toks tavo vardas nuo seno. Kodėl gi, Viešpatie, leidi nuo tavo kelių mums nuklysti, užkietini mūsų širdį tavęs nebijoti? Sugrįžk dėlei savo tarnų, dėl genčių, kurios - tavoji nuosavybė!
O, kad perplėštum dangų ir žemėn nužengtum,- kalnai prieš tave sudrebėtų!
Nuo amžių nėra kas patyręs,- ausis negirdėjo, akis neregėjo,- kad būtų, be tavęs, koks dievas, kuris tiek padėtų juo pasikliaujantiems. Tu rodai palankumą tiems, kurie vykdo teisybę ir tavo kelių neužmiršta.
Bet štai užsirūstinai, nes nusidėję mes visą laiką tau nusikalsdavom. Visi mes lyg nevalos tapome, visas mūsų teisumas - lyg suterštas skurlis. Visi mes nuvytę lyg lapai, ir mūsų kaltė tartum vėjas mus neša.
Nėra kas šauktųsi tavojo vardo, kas stengtųsi tvirtai tavęs laikytis. Tu paslėpei savąjį veidą nuo mūsų, atidavei mus į mūsų kaltybės valdžią. Ir vis dėlto, Viešpatie, tu - mūsų tėvas. Mes esame molis, o tu - mūsų puodžius; visi mes - darbas tavųjų rankų.
(Iz 63, 16b-17. 19b; 64, 3-7)