Vytautas Kernagis - Baladė apie Severiutę.avi
Вставка
- Опубліковано 5 чер 2011
- Eilės Marcelijaus Martinaičio - Severiutės rauda
...
Aš esu Severiutė nuo Užpalių kaimo,
Kur gelžkelis suka į pietus,
Kur bėgiais ėjau aš basa,
Kaip nėščia iš namų išvaryta skalbėja...
Lyg paskutinei --
Prie didelio užtiesto stalo nebuvo man vietos,
Už nugaros, man negirdint,
Kalbėjot,
Kalbėjot...
Aš nebuvau jums sesuo, aš tik ausdavau baltinius,
Pati auginau savo trečiąjį nebylį brolį.
Prisiverkiau mirusio tėvo medinėje lovoje ir jūsų
Nekaltinu:
Lyg per peilius --
Ėjau aš per gruodą,
Bridau kaimo molį...
Toli gyvenau aš nuo jūsų,
Nuo Užpalių kaimo --
Už mylių,
Naktim apie mažą baltgalvi vaikelį
Šnekėdavau su žole.
Man grojo armonika mažas kupriukas,
Kur užpernai mirė.
Jis sakė:
Mane alučiu aprėdysiąs,
Apausiąs mane dalgele...
Dieve tu mano,
Aš net nemačiau, kad pasenom --
Kaip didelis apšviestas miestas
Traukinys šitą naktį praėjo...
O aš gi --
Tiktai Severiutė,
O aš gi --
Verkiu kaip piemenė,
Kaip tyliai ant nebaigto audinio verkia
Kuprota audėja.
Šitiek metų praėjo,
Ir vėlu jau paguosti --
Jums piemenės reikėjo,
Meilužės,
Guodėjos basos.
Ką iš manęs jūs padarėt --
Važiuoti,
Bagoti,
Batuoti --
Aš juk tiktai Severiutė,
Aš trečiojo nebylio brolio sesuo
Žinoma, skonio reikalas, bet man vis tiek keista - kaip galima to nemėgti..
Genijus sutiko genijų... Martinaitis ir Kernagis.
Tokių, kaip JIS nebeturim, bet tokių, kurie klausytų ir suprastų - dar YRA! (Manau ir bus!!!)
Ačiū!!!
Ačiū Vytautui Kernagiui už nuostabiai perteiktą naujųjų laikų Lietuvos poezijos klasiko Marcelijaus Martinaičio eilių prasmę.Ir ačiū video autoriui-nors daina/eilėraštis ir ne apie vyžas,bet jūsų darbas puikiai papildo dviejų Lietuvos gigantų kūrybą.
puiku, puikus video.
super
Liūdna, labai liūdna.....
Nuostabi daina
Ar kada beturėsim panašius į Vytautą ir Marcelijų???
AČIŪ. KAIP GAILA, KAD JIS DAUGIAU NIEKO NEBESUDAINUOS.............
Kernagis tobulai išdainuodavo Martinaičio eilėraščius...
Nebėr ir Martinaičio. Amžiną ir jam.
Po šimts kaip paprasta ir kaip nuoširdu...
ka turejom brangiausio suprantam kai prarandam...
Dainos etalonas. Nieko netrūksta, nieko nėra per daug, tiesiog šiurpas eina kūnu, kiek kartų klausytum, toks pat neišdildomas įspūdis.
Vaikystėje pirmą kartą išgirdau ir liko atminty. Dabar klausau-tobula ir prasmė gilesnė atrodo ...
trys kartus paradangino mano tekstą ...
Ačiū užu refleksijas ...
kaip?
Tai Lietuva tai jos balsas.Tai mes,kalbu apie Lietuvius.
Nerealios iliustruojančios nuotraukos ir įrašai