Praisų karalius - Mažosios Lietuvos karinė daina

Поділитися
Вставка
  • Опубліковано 2 жов 2024
  • Mažosios Lietuvos karinė daina iš Širvintos apylinkių, 1857 m.
    Įrašyta 2024-06-01.
    Piešinyje: mėlynomis litevkomis aprengti 1-ojo lietuvių dragūnų pulko kariai kovojant prieš Napoleoną, 1813 m.
    Lithuania Minor's war song called "Prussian King".
    Illustration: soldiers of the 1st Lithuanian Dragoon Regiment dressed in blue uniforms, called litewkas - double-breasted military uniform coat, during battle against Napoleon troops, 1813.
    Dainos tekstas:
    Praisų karalius
    Tur daug žalnierių,
    Daug švadronų raitellių,
    Dragūnų ir uzarų.
    Grįsdyčiau tiltą
    Nuo žalio vario
    Armijai traukti
    Į francūzų žemę.
    Dar nenutraukėm
    Nei pusės kelio -
    O ir pražvinga
    Oberfiršta žirgas.
    Davė būgnus mušti,
    Davė vektas keisti:
    - Liustik, buršeliai,
    Fortmašieruokim.
    Rasi mes iškirsim
    Šįjį vaiskelį,
    Rasi mes sugrįšim
    Vėl pas tėvelį.
    Mes pas tėvelį
    Vis balti broleliai,
    O pas gendrolėlį -
    Visą amželį.
    Pirmasis lietuvių dragūnų pulkas (Dragoner-Regiment Prinz Albert von Preussen (Litthauisches) Nr. 1) - Prūsijos karalystės 1717 m. suburtas Mažosios Lietuvos dragūnų pulkas, kuris buvo išformuotas 1919 m. Šis pulkas buvo vienas seniausių visoje Prūsijos kariuomenėje.
    Pulko istorija yra prūsiška valstybiškąja prasme ir prasideda toli nuo Lietuvos. Augustas II Saksonijos ir Lietuvos-Lenkijos karalius atidavė Prūsijos karaliui 780 saksų raitelių, iš kurių Prūsijos generolas-majoras Wuthenow, Potsdame, prie Berlyno, savo karaliaus 1717 balandžio 19 d. įsakymu suformavo dragūnų pulką. Šitie dragūnai vadinti “porcelianiniais”; mat buvo pasakojama, kad Prūsijos karalius už perleistuosius saksų raitelius Augustui II-jam padovanojo porceliano ir gintaro dirbinių kabinetą (kolekciją). Tų pačių 1717 m. gruodžio mėn. pulkas išžygiavo į Mažąją Lietuvą. 1718 m. sausio mėn. 10 d. jis pasiekė Įsrutį, kur įsikūrė štabas, atskiros dalys sustojo Tilžėje, Ragainėje, Goldapėje, Stalupėnuose ir Pilkalnyje. 1794-1800 m. Tilžėje miestiečių lėšomis buvo pastatytos specialios kareivinės visam pulkui. Karininkai buvo vokiečiai ir komanduodavo vokiečių kalba. Tačiau tarpusavyje kareiviai kalbėjo ir meldėsi lietuviškai. Pulko kapelionai Bibliją kareiviams taip pat skaitė lietuviškai. Nuo 1800 pulkas sutelktas Tilžėje. Vydūnas mini, kad karalius Friedrichas II planavo iš lietuvių karių, kaip itin disciplinuotų, ištvermingų, sudaryti net kai kuriuos savo elitinės gvardijos (vok. Garderegiment) būrius. Grįždami iš užsiėmimų kariai dainavo lietuviškas žygio dainas, tarp savęs kalbėjosi gimtąja kalba. Buvo ir lietuvių kilmės karininkų. Periodiškai (XIX a. viduryje - kas antrą sekmadienį) kariams laikytos lietuviškos pamaldos. Palaipsniui kariuomenė tapo dar vienu germanizacijos židiniu, kareiviai tarpusavyje privalėjo kalbėtis vokiškai, nebeliko lietuviškų pamaldų.
    Mažosios Lietuvos dragūnų pulkas dalyvavo visuose Prūsijos valstybės karuose XVIII a., Silezijos kare, Septynių metų kare, 1807 m. kovojo prieš Napoleoną prie Prūsijos Ylavos, lydėjo karalienę Luizą per Kuršių Neringą į Klaipėdą. Mažosios Lietuvos gyventojų prisiminimuose tvirtinama, kad Klaipėdos krašto lietuviai didžiuodavosi karinę prievolę atlikę pas Tilžės dragūnus.
    Šaltiniai: www.partizanai...
    www.mle.lt/str...

КОМЕНТАРІ •