Mėlynbalsė - Nesudygęs miegas

Kūrinys iš pirmojo Mėlynbalsės albumo vaikams „Kur noksta lopšinės“.
Už paramą leidybai labai dėkoju asociacijai LATGA. Vizualikos autorė - Dovilė Gelažiūtė.
Muzika ir tekstas - Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė.
www.tamsaule.lt, [e-mail]
Tekstas:
Kas jau miega, kas tik guli,
Kas jau skrenda į mėnulį,
Kas delniukuose sapnų
nusiskynę net po du,
kas sterbliukėj miego nešas,
kas dėl pagalvėlės pešas,
kas jau mylimą lopšinę
snaudžia švelniai apkabinęs,
tiktai būna - taip įvyksta,
kad tas miegas nesudygsta…
Nors pasėjom vakare
ir palaistėm kakava,
net ir mylimą lopšinę
buvom stipriai apkabinę…
Juk bėda čia nemenka -
nenumosime ranka,
tuo labiau, kad neužmigus
būna ji šiek tiek užpykus.
Kas čia buvo, kas įvyko,
kad miegelis nesudygo?
Gal jam trūksta išaustos
mėnesienoje tamsos?
Gal tą miegą kas suvalgė,
naktį nelauktai išalkęs?
Gal per dieną išbyrėjo
ir pasėjom agurkėlių?
Gali būti, kad mama
susimaišė sėdama!
Ką daryti, jei įvyko,
kad miegelis nesudygo?
Laksto, dūksta mažos mintys,
negalvodamos ramintis...
Ką vaikeliui reik daryt -
gal ir jam kartu lakstyt?
Gal tos mintys pasakys,
kur Sapnuotuvos šalis -
susikibsit už parankių
ir nakties austom padangėm
sklęsit pro lengvus ūkus,
pro žvaigždėtus lopšiukus...
Ką gi čia girdi, matai -
ar tik ne sapnų laukai!
Taip smagu čia, taip gerai,
kvepia žydinčiais sapnais…
Kol prisirinkau žiedų,
pasirodo - jau miegu.