Baltų jungtys. Žiemgališkoji tapatybė (III dalis)

Поділитися
Вставка
  • Опубліковано 2 лис 2024
  • Nuo 1210 metų prasidėjęs žiemgalių karas su Kalavijuočių ordinu truko 80 metų. Žiemgaliai, vadovaujami kunigaikščio Viesturo, pirmieji pakilo į kovą su kalavijuočiais, dalyvavo ir Saulės mūšyje ir kituose mūšiuose. Vis tik Livonijos ordinas sukilimą numalšino ir Lielupės saloje pastatė Mintaujos pilį. Tiesa, lietuviams mūšyje prie Aizkrauklės sumušus Livonijos ordiną, įvyko dar vienas žemgalių sukilimas, kuriam vadovavo kunigaikštis Nameisis. Deja, ir šis sukilimas buvo nuslopintas, o Nameisis kartu su savo žmonėmis pasitraukė į Lietuvą.Iš visų genčių žiemgaliai priešinosi ilgiausiai, bet po 1290 metų Sidabrės pilies kritimo dalis žiemgalių pasitraukė į žemaičių žemes, dalis buvo iškeldinti į Kuršą. Po Žiemgalos užkariavimo ji buvo padalinta į 3 dalis. Žagarės žemė su Silene atiteko Rygos arkivyskupui, Duobelė su Tervete - ordinui, Sparnenė, ir Duobenė - Rygos kapitului. Dabartinės Latvijos teritorijoje buvę žiemgaliai, kuriems nebuvo palanki Livonijos ordino krikščioniška ideologija, pasitraukė į Lietuvą, kur asimiliavosi su ten buvusiomis gentimis, ir tapo Lietuvos valstybės dalimi.
    Mokslininkai diskutuoja, kas atsitiko Žiemgalai po jos nukariavimo - ar ji liko negyvenama dykra, ar dalis gyventojų vis tik liko? Vienaip ar kitaip, Žiemgalos vardas, žiemgalių kultūra neišnyko.
    Apie tai šioje laidoje pasakoja archeologas Ernestas Vasiliauskas ir kultūros istorikas, kraštotyrininkas Jonas Nekrašius.

КОМЕНТАРІ • 1