Kun. Adolfas Juozapas Pudžemys: viską darykite su meile

Kunigas Adolfas Juozapas Pudžemys OFM skaito Valandų liturgijos (Aušrinės) skaitinio ištrauką iš šventojo vyskupo Karolio Boromiejaus Pamokslo, pasakyto per paskutinį sinodą
(Acta Ecclesiae Mediolanensis, Mediolani 1599, 1177-1178):
ELKIS TAIP, KAIP KALBI
Pripažįstu, kad visi esame silpni, bet Viešpats Dievas davė mums priemonių, kurios, jeigu tik panorėsime, gali puikiai mums pasitarnauti. Štai vienas kunigas žino privaląs gyventi dorai, skaisčiai ir savo elgesiu prilygti angelams; tačiau jis nė nepagalvoja tam tikslui pasitelkti priemonių: pasninką, maldą, bendravimo su nedoraisiais, žalingų ir pavojingų draugysčių vengimą.
Kitas skundžiasi, jog vos įžengus į chorą giedoti psalmių arba atėjus švęsti Mišių jo sielą bematant apninka begalės minčių, atitraukiančių jį nuo Dievo; tačiau ką gi jis veikė zakristijoje prieš ateidamas į chorą arba laikyti Mišių, kaip ruošėsi, kokių priemonių ėmėsi dėmesiui išlaikyti?
Ar nori, kad tave pamokyčiau, kaip turėtum tobulinti savo dorybes, ir jeigu chore buvai dėmesingas, kaip galėtum būti dar dėmesingesnis ir dar tinkamiau pašlovinti Dievą kitur? Klausykis, ką pasakysiu. Jei tavyje jau rusena dieviškos meilės liepsnelė, neatidenk jos iš karto, neleisk vėjui jos užpūsti; laikyk krosnį uždarytą, kad ji neatauštų ir neprarastų šilumos; vadinasi, kiek įmanydamas venk išsiblaškymų, susikaupęs lik su Dievu ir šalinkis tuščių kalbų.
Tavo pareiga - pamokslauti ir mokyti? Dėk pastangas ir ugdykis savybes, būtinas šiai pareigai deramai atlikti; pirmiausia savo žodžius paremk savo paties gyvenimu ir elgesiu, kad žmonės, matydami tave viena kalbant, o kita darant, nesijuoktų iš tavo žodžių ir nekraipytų galvos.
Tu rūpiniesi sielomis? Dėl to neturi visiškai nesirūpinti savimi, tad neišdalyk savęs kitiems per dosniai, sau nepasilikdamas nė mažiausios dalelės; privalai globoti tau pavestas sielas, tačiau nepamiršk ir savosios.
Supraskite, broliai, kad Bažnyčios vyrams nėra nieko svarbesnio už sielos maldą, kuri eitų pirma mūsų darbų, juos lydėtų ir sektų. Giedosiu, sako pranašas, ir suprasiu. Jeigu, brolau, tu teiki sakramentus, susimąstyk, ką darai; jeigu šventi Mišias, susimąstyk, ką aukoji; jeigu giedi chore, susimąstyk, kam ir ką tu byloji; jeigu ganai sielas, susimąstyk, kieno krauju jos yra nuplautos, ir taip viską darykite su meile; tada lengvai įveiksime visus sunkumus, kurių daugel kasdien neišvengiamai patiriame, nes tokia yra mūsų dalia; tada turėsime jėgų savyje ir kituose pagimdyti Kristų.
Įrašyta 2023 11 04 Klaipėdoje
Kunigas pranciškonas Adolfas Juozapas Pudžemys (g. 1941), visų vadinamas Tėveliuku, yra Klaipėdos šv. Kazimiero parapijos rezidentas, tarnavo įvairiose Telšių vyskupijos parapijose (Upynos, Mosėdžio, Pajūralio, Kretingos, Klaipėdos), tačiau ypač pasižymėjo kaip nuodėmklausys ir dvasios tėvas.
Šv. Karolis Boromiejus gimė 1538 m., mirė 1584 m. 1559 m. paskirtas kardinolu ir Milano arkivyskupu. Stengėsi, kad visuotinis Tridento Susirinkimas 1562 m. atnaujintų darbą. Pasižymėjo kovojant prieš protestantizmą, davė pradžią sekmadieninėms mokykloms, sušaukė daug sinodų ir provincijos susirinkimų, maro metu organizavo pagalbą daugybei ligonių. Jo dėdė popiežius Pijus IV pakėlė jį kardinolu ir išrinko Milano vyskupu. Šiame soste jis buvo tikras ganytojas ir rūpestingas savo laiko Bažnyčios reikmėms: dvasininkų formacijai rengė sinodus, steigė seminarijas, kad palaikytų krikščioniškus papročius, daug kartų vizitavo visą savo kaimenę, daug ką pertvarkė sielų išganymui. (šaltinis: lk.katalikai.l...)