10 garsiausių Lietuvos medžių
Вставка
- Опубліковано 21 лют 2014
- 1.Stelmužės ąžuolas -- seniausias ir storiausias Lietuvoje augantis paprastasis ąžuolas, vienas seniausių ąžuolų Europoje. Lietuvos gamtos paminklas. Auga Stelmužės kaime (Imbrado seniūnija, Zarasų rajonas). Ąžuolui apie 1500 metų, jo skersmuo -- 3,5 m, apimtis prie žemės 13 m (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų), aukštis -- 23 m.Šiuo metu Stelmužės ąžuolo būklė yra sunki.
2.Liepa „Motinėlė" -- viena seniausių iš liepų Lietuvoje. Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Tai vieno kamieno medis, pagal kurio apimtį (8,4 m) -- storiausia liepa Lietuvoje. Ji auga vidury Braziūkų kaimo (Zapyškio seniūnija, Kauno rajonas).Prie jos rinkdavosi 1863 m. sukilėliai (gretimame miške yra išlikę jų kapai). Liepos kiaurymėje galėdavę pasislėpti net septyni žmonės. Įlindus į drevę ir joje pakilus į viršų, galima buvo pro skylę iš aukštai apžvelgti vietovę.Vėliau kiaurymė buvo užbetonuota.Medžio rūšis -- mažalapė liepa.Amžius -- apie 300 m.Kamieno apimtis -- 8,4 m.Medžio aukštis -- 26 m.Lapuotumas -- virš 90%.Aukštis virš jūros lygio -- 69 m.Kamienų skaičius -- 1.Medis prižiūrimas, aptvertas medine tvorele.
3.Raganų eglė -- daugiakamienė eglė, auganti Rambyno regioniniame parke, netoli Vilkyškių miestelio. Jos aukštis 32 m, liemuo 5 m, o 80 cm aukštyje šakojasi į 18 kamienų. 2007 m. pabaigoje, po praūžusios vėtros, vienas kamienas nulūžo.
4.Aukščiausia Lietuvos pušis yra Alytaus rajone, Nemuno kilpų regioniniame parke, Punios šile.Aukščiausia Lietuvos pušis auga jau apie 160 metų, jos aukštis − 42 m, o kamieno apimtis − 210 cm. Medis dar nepasiekė gamtinės brandos ir yra stagnacijos fazėje.
5. Raganos uosis.Platelių dvaro sodyboje augantis Raganos uosis yra didžiausias Lietuvoje augantis uosis. Jo aukštis 32 metrai, o apimtis krūtinės aukštyje kiek daugiau nei 7 metrai.Dabartinė medžio išvaizda jau nebeatitinka šios legendos. 2010 metais praūžusi audra nulaužė vieną iš trijų kamienų.
6.Visai netoli Vieštovės žiočių, prie kelio į Kulius, žaliuoja minėtas senolis ąžuolas, vadinamas Mingėlos ąžuolu. Aukštis -- 12 m, apimtis -- 7,5 m. Viršūnės nėra.Pasakojama, kad šiam ąžuolui viršūnė buvo nukirsta po žemaičių krikšto 1413m. Pasak legendos, tuo metu buvo kertami šventieji ąžuolai, tačiau šio medžio niekas nedrįso paliesti. Už atlygį ąžuolą nukirsti sutiko gyventojas Mingėla, bet ir tai ne visą medį, o tik jo viršūnę. Vėliau už tai jis buvo nubaustas -- žmonių paskandintas Minijoje
7.Šiuo metu aukščiausia Lietuvos eglė auga Noriūnų miške, Balkasodžio valstybiniame botaniniame draustinyje (Alytaus sav.). Jos aukštis net 44,3 m, o kamieno apimtis 1,3 m aukštyje -- 2,05 m.
8.Penkiolikakamienė liepa - tai medis - gamtos paminklas, augantis Papilės parke. Manoma, kad ji sodinta apie 1860-uosius metus. Šios liepos kamienai yra 0,3 m. storio ir apie 23 m. aukščio. Liepa sparčiai sensta, plečiasi keras, kamienų augimo kampas kasmet didėja, krypsta į šonus. Iki 1982 m. ši liepa turėjo 16-ka kamienų, o 2007 metais dar vienas kamienas išvirto, kitas - nulūžo.
9.Rumšiškių miško pušis -- botaninis gamtos paveldo objektas, 2000 m. paskelbtas gamtos paminklu, storiausia Lietuvoje pušis. Auga Rumšiškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, Kaišiadorių miškų urėdijos Rumšiškių girininkijos (363 kv., 6 skl.) teritorijoje, Rumšiškių miške, apie 350 m į pietryčius nuo senosios vaikų stovyklavietės „Kauno marios". Medis patenka į Kauno marių regioninio parko teritoriją.Kamieno apimtis 2 metrų aukštyje viršija 5 metrus, tuo tarpu žemiau apimtis sumažėja iki 4 metrų. Viena iš priežasčių -- sakų rinkimas. Nors medis žaizdą beveik išsigydė, tačiau išliko tipiškas, į apačią plonėjantis sakinto medžio kamienas. Be to, manoma, kad prie to galėjo prisidėti reguliariai besikartodavę miško paklotės gaisrai. Pušims tokie gaisrai nebaisūs, jų žievė yra stora ir apsaugo medį nuo žalingo ugnies poveikio, o šakos pakankamai aukštai, kad ugnis nepasiektų.Medžio rūšis -- paprastoji pušis (Pinus sylvestris L.)Kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje -- 400 cm,Kamieno skersmuo -- 160 cm,Kamienų skaičius -- 2 (kamienas viršutinėje dalyje šakojasi į keturias šakas).Medžio aukštis -- 32 m.,Lajos aukštis -- 16 m,Svorio centras -- asimetriška laja.Lapuotumas -- 60%-90% Spėjamas amžius -- apie 200 metų
10.Senoji kriaušė -- botaninis gamtos paveldo objektas, 1960 metais paskelbta saugoma. Auga Geisčiūnų kaime, Nemunaičio sen., Alytaus raj., netoli Nemunaičio--Alytaus kelio.
Medžio rūšis -- miškinė kriaušė (Pyrus pyraster (L.) Burgsd.). Senosios kriaušės kamieno apimtis 1,3 metro aukštyje -- 380 cm, aukštis -- 16 m. Medis išsišakojęs 5 m spinduliu, tankia laja, turi tarpusavyje suaugusių šakų. Spėjama, kad šiai kriaušei daugiau nei 200 metų.
Mokytoja naudojo gamtos pamokai, ačiū.
ačiū,kad ziūrite)
@@Heke1959 nėra už ką.
11 000 peržiūrų yra nuo gamtos mokytojų
Wtf did I just click?
medžiai neskleidžia garso durneliai
skleidžia šilumą,pabandyk prisiliesti,suteik ramybę