+Marvinas Merkininkas Aš vėjas nuo marių dublių kasas supynes Tamsiausioji gelmė many laukiu šviesoj nakvynės Černobilio supynių girgždesys šalta rudeni Bet ten nerasi nieko, jeigu ko ieškai nutrini(2x) Jeigu minčių dar tūkstantį sudėt į tuščia lapą Tu nesuprasi nė vienos nebent pajusi kvapą Save užverk į karstą lai nesigirdi klyksmas Dabar ir tu žinai kuom kvepia dievų miškas Pasauliui jau viskas.. Kai aidi šūviai Ir kūdikio riksmas, iškeltas tikslas Ne vienyt visata, iškeltas tikslas Sau dėt į kišenę karatą.. Tai ką žmogus rado? Šviesos nesuprato Kol tu šiandien sotus, vaikai miršta iš bado Vieni kitus bado, kas neturi prado Neklausk žmogau kodėl tavęs Dievas žemėj nemato O aš be batų.. norėčiau žengti pasauliu Pasaulis tikras, o tu žmogau pilnas apgaulių Smurtauju prieš save patį, mintim naktį Naktim gatvėm, naktim paklydusiom vienatvėm Kartais per daug matėm, nebegaliu ištrinti.. Klausiu savęs kodėl tu baime minti? Norėčiau skinti rožes Japoniškam sodely.. Regiu tenai rusenančią žvakelę Savo ramiam kampely susikuriu upelį Kuris iš dublo aukso žuvį kelia Nutieski sau kelią kuriuo ruošiesi eiti.. Ir tie momentai šypsenom per greiti Pelkės per gilios nežinai kaip praeiti Ir ką į savo kraitį, patsai įsimesi Tokį ir sūnų per žemelę vesi, žemelė vėsi Žmonių jausmai atšale kiek juos kentėsi Savam pavėsi pilka pele.. Aš išganytojas o tu bandoj paklydusi avelė O mano širdį veria.. Strelės šaltas antgalis Kai mokame gyventi virvėm, tuščiomis palangėmis Kuomet padangėmis verčiau paleisti savo siela Aplinkui tiek daug gero, gaila šale nebėra.. Gaila tamsi diena buvus saulėta Bandau atrasti vieta ramiai po žvaigždynu Mes akrobatai judantys lynu.. Žmonės jau mirė kai nekeičia minų Žmogus jau miręs kai dienom lyg per lauka minų Užpila raudonu vynu, kad pasitraukt į šalį... Laukiant lietaus vėl sekantį spalį Žmonės kitaip negali, nes reikia to kas šildo Kai lieka vienas šaltis jo žodžius nutildo Lekia aidai nuo tiltų tam kad pasiekti roju Apgauna spindesys tos upės kur teka po kojom Kiek kartų sau kartojom, viskas išeis į gera Lieka nebylios akys, deduosi juoda skara Kiekvienas neša mara ir skleidžia jį į šviesą Ji nugalėt gali kalbėdamas tik švarią tiesą Išliki tokiu pat prieš paskutinę vėjo vėsa Išliksi amžiams gyvas, palikęs kaulus mėsa...
Aš vėjas nuo marių dublių kasas supynes Tamsiausioji gelmė many laukiu šviesoj nakvynės Černobilio supynių girgždesys šalta rudeni Bet ten nerasi nieko, jeigu ko ieškai nutrini(2x) Jeigu minčių dar tūkstantį sudėt į tuščia lapą Tu nesuprasi nė vienos nebent pajusi kvapą Save užverk į karstą lai nesigirdi klyksmas Dabar ir tu žinai kuom kvepia dievų miškas Pasauliui jau viskas.. Kai aidi šūviai Ir kūdikio riksmas, iškeltas tikslas Ne vienyt visata, iškeltas tikslas Sau dėt į kišenę karatą.. Tai ką žmogus rado? Šviesos nesuprato Kol tu šiandien sotus, vaikai miršta iš bado Vieni kitus bado, kas neturi prado Neklausk žmogau kodėl tavęs Dievas žemėj nemato O aš be batų.. norėčiau žengti pasauliu Pasaulis tikras, o tu žmogau pilnas apgaulių Smurtauju prieš save patį, mintim naktį Naktim gatvėm, naktim paklydusiom vienatvėm Kartais per daug matėm, nebegaliu ištrinti.. Klausiu savęs kodėl tu baime minti? Norėčiau skinti rožes Japoniškam sodely.. Regiu tenai rusenančią žvakelę Savo ramiam kampely susikuriu upelį Kuris iš dublo aukso žuvį kelia Nutieski sau kelią kuriuo ruošiesi eiti.. Ir tie momentai šypsenom per greiti Pelkės per gilios nežinai kaip praeiti Ir ką į savo kraitį, patsai įsimesi Tokį ir sūnų per žemelę vesi, žemelė vėsi Žmonių jausmai atšale kiek juos kentėsi Savam pavėsi pilka pele.. Aš išganytojas o tu bandoj paklydusi avelė O mano širdį veria.. Strelės šaltas antgalis Kai mokame gyventi virvėm, tuščiomis palangėmis Kuomet padangėmis verčiau paleisti savo siela Aplinkui tiek daug gero, gaila šale nebėra.. Gaila tamsi diena buvus saulėta Bandau atrasti vieta ramiai po žvaigždynu Mes akrobatai judantys lynu.. Žmonės jau mirė kai nekeičia minų Žmogus jau miręs kai dienom lyg per lauka minų Užpila raudonu vynu, kad pasitraukt į šalį... Laukiant lietaus vėl sekantį spalį Žmonės kitaip negali, nes reikia to kas šildo Kai lieka vienas šaltis jo žodžius nutildo Lekia aidai nuo tiltų tam kad pasiekti roju Apgauna spindesys tos upės kur teka po kojom Kiek kartų sau kartojom, viskas išeis į gera Lieka nebylios akys, deduosi juoda skara Kiekvienas neša mara ir skleidžia jį į šviesą Ji nugalėt gali kalbėdamas tik švarią tiesą Išliki tokiu pat prieš paskutinę vėjo vėsa Išliksi amžiams gyvas, palikęs kaulus mėsa...
Zmogau, ka Tu isgyvenai, kad tai parasei? Negaliu atsiklausyt, stipru.
gerai tu čia išdėstai mintis, gaila kad niekas nesikeičia į gera.
Ačiū kad ikeliai gimtadienio proga nuostabi dovana :-D
Nerealu! Aciu tau, kad rasai!
Tvarkingai skaitai, gal kiek monotonishkai, daugiau emociju perduotum intonuodamas butu super. Anyway, pitakas ++
Ačiū už parsisiuntimo nuorodą :3
Kai gerai..Shiurpuliai
tokia gerule kad nzn :O
Biškį instrumas galėjo būti tylesnis, bet šiaip zjbs (y)
lyric!!
+Marvinas Merkininkas Aš vėjas nuo marių dublių kasas supynes
Tamsiausioji gelmė many laukiu šviesoj nakvynės
Černobilio supynių girgždesys šalta rudeni
Bet ten nerasi nieko, jeigu ko ieškai nutrini(2x)
Jeigu minčių dar tūkstantį sudėt į tuščia lapą
Tu nesuprasi nė vienos nebent pajusi kvapą
Save užverk į karstą lai nesigirdi klyksmas
Dabar ir tu žinai kuom kvepia dievų miškas
Pasauliui jau viskas.. Kai aidi šūviai
Ir kūdikio riksmas, iškeltas tikslas
Ne vienyt visata, iškeltas tikslas
Sau dėt į kišenę karatą..
Tai ką žmogus rado? Šviesos nesuprato
Kol tu šiandien sotus, vaikai miršta iš bado
Vieni kitus bado, kas neturi prado
Neklausk žmogau kodėl tavęs Dievas žemėj nemato
O aš be batų.. norėčiau žengti pasauliu
Pasaulis tikras, o tu žmogau pilnas apgaulių
Smurtauju prieš save patį, mintim naktį
Naktim gatvėm, naktim paklydusiom vienatvėm
Kartais per daug matėm, nebegaliu ištrinti..
Klausiu savęs kodėl tu baime minti?
Norėčiau skinti rožes Japoniškam sodely..
Regiu tenai rusenančią žvakelę
Savo ramiam kampely susikuriu upelį
Kuris iš dublo aukso žuvį kelia
Nutieski sau kelią kuriuo ruošiesi eiti..
Ir tie momentai šypsenom per greiti
Pelkės per gilios nežinai kaip praeiti
Ir ką į savo kraitį, patsai įsimesi
Tokį ir sūnų per žemelę vesi, žemelė vėsi
Žmonių jausmai atšale kiek juos kentėsi
Savam pavėsi pilka pele..
Aš išganytojas o tu bandoj paklydusi avelė
O mano širdį veria.. Strelės šaltas antgalis
Kai mokame gyventi virvėm, tuščiomis palangėmis
Kuomet padangėmis verčiau paleisti savo siela
Aplinkui tiek daug gero, gaila šale nebėra..
Gaila tamsi diena buvus saulėta
Bandau atrasti vieta ramiai po žvaigždynu
Mes akrobatai judantys lynu..
Žmonės jau mirė kai nekeičia minų
Žmogus jau miręs kai dienom lyg per lauka minų
Užpila raudonu vynu, kad pasitraukt į šalį...
Laukiant lietaus vėl sekantį spalį
Žmonės kitaip negali, nes reikia to kas šildo
Kai lieka vienas šaltis jo žodžius nutildo
Lekia aidai nuo tiltų tam kad pasiekti roju
Apgauna spindesys tos upės kur teka po kojom
Kiek kartų sau kartojom, viskas išeis į gera
Lieka nebylios akys, deduosi juoda skara
Kiekvienas neša mara ir skleidžia jį į šviesą
Ji nugalėt gali kalbėdamas tik švarią tiesą
Išliki tokiu pat prieš paskutinę vėjo vėsa
Išliksi amžiams gyvas, palikęs kaulus mėsa...
Lyrics please!
Aš vėjas nuo marių dublių kasas supynes
Tamsiausioji gelmė many laukiu šviesoj nakvynės
Černobilio supynių girgždesys šalta rudeni
Bet ten nerasi nieko, jeigu ko ieškai nutrini(2x)
Jeigu minčių dar tūkstantį sudėt į tuščia lapą
Tu nesuprasi nė vienos nebent pajusi kvapą
Save užverk į karstą lai nesigirdi klyksmas
Dabar ir tu žinai kuom kvepia dievų miškas
Pasauliui jau viskas.. Kai aidi šūviai
Ir kūdikio riksmas, iškeltas tikslas
Ne vienyt visata, iškeltas tikslas
Sau dėt į kišenę karatą..
Tai ką žmogus rado? Šviesos nesuprato
Kol tu šiandien sotus, vaikai miršta iš bado
Vieni kitus bado, kas neturi prado
Neklausk žmogau kodėl tavęs Dievas žemėj nemato
O aš be batų.. norėčiau žengti pasauliu
Pasaulis tikras, o tu žmogau pilnas apgaulių
Smurtauju prieš save patį, mintim naktį
Naktim gatvėm, naktim paklydusiom vienatvėm
Kartais per daug matėm, nebegaliu ištrinti..
Klausiu savęs kodėl tu baime minti?
Norėčiau skinti rožes Japoniškam sodely..
Regiu tenai rusenančią žvakelę
Savo ramiam kampely susikuriu upelį
Kuris iš dublo aukso žuvį kelia
Nutieski sau kelią kuriuo ruošiesi eiti..
Ir tie momentai šypsenom per greiti
Pelkės per gilios nežinai kaip praeiti
Ir ką į savo kraitį, patsai įsimesi
Tokį ir sūnų per žemelę vesi, žemelė vėsi
Žmonių jausmai atšale kiek juos kentėsi
Savam pavėsi pilka pele..
Aš išganytojas o tu bandoj paklydusi avelė
O mano širdį veria.. Strelės šaltas antgalis
Kai mokame gyventi virvėm, tuščiomis palangėmis
Kuomet padangėmis verčiau paleisti savo siela
Aplinkui tiek daug gero, gaila šale nebėra..
Gaila tamsi diena buvus saulėta
Bandau atrasti vieta ramiai po žvaigždynu
Mes akrobatai judantys lynu..
Žmonės jau mirė kai nekeičia minų
Žmogus jau miręs kai dienom lyg per lauka minų
Užpila raudonu vynu, kad pasitraukt į šalį...
Laukiant lietaus vėl sekantį spalį
Žmonės kitaip negali, nes reikia to kas šildo
Kai lieka vienas šaltis jo žodžius nutildo
Lekia aidai nuo tiltų tam kad pasiekti roju
Apgauna spindesys tos upės kur teka po kojom
Kiek kartų sau kartojom, viskas išeis į gera
Lieka nebylios akys, deduosi juoda skara
Kiekvienas neša mara ir skleidžia jį į šviesą
Ji nugalėt gali kalbėdamas tik švarią tiesą
Išliki tokiu pat prieš paskutinę vėjo vėsa
Išliksi amžiams gyvas, palikęs kaulus mėsa...
+ak47sj dėkuii!