- 667
- 1 251 378
Aš ir Psichologija
Lithuania
Приєднався 15 вер 2016
"Aš ir psichologija" - tai gilus, įdomus, aktualus video žurnalas, skirtas plačiajai visuomenei.
Kiekvienas esame atsakingas už savo gyvenimo kūrimą. Tačiau tai - ne slegianti, o išlaisvinanti atsakomybė. Kuo daugiau apie save žinome, giliau save suprantame, tuo drąsiau jaučiamės. Tai - požiūris, kuriuo remdamiesi kuriame žurnalą „Aš ir psichologija“
Mūsų misija - atverti gilesnį savęs pažinimą, suteikti galimybę gyventi laimingesnį, kūrybiškesnį ir visapusiškesnį gyvenimą.
Kiekvienas esame atsakingas už savo gyvenimo kūrimą. Tačiau tai - ne slegianti, o išlaisvinanti atsakomybė. Kuo daugiau apie save žinome, giliau save suprantame, tuo drąsiau jaučiamės. Tai - požiūris, kuriuo remdamiesi kuriame žurnalą „Aš ir psichologija“
Mūsų misija - atverti gilesnį savęs pažinimą, suteikti galimybę gyventi laimingesnį, kūrybiškesnį ir visapusiškesnį gyvenimą.
Vadovo atidėliojimas. Kaip tai veikia komandą, rezultatus ir savijautą?
Psichologija, emocijos, santykiai, savivertė ir daugybė kitų temų mūsų seminarų išparduotuvėje. Apsilankykite jau dabar www.asirpsichologija.lt/video-seminarai/
Daugiau video atsakymų įvairiomis temomis rasite mūsų tinklapyje www.asirpsichologija.lt/video-atsakymai/
Atidėliojimas plečiasi
Svarbus momentas, kalbant apie atidėliojimą, tai atidėliojimas plečiasi. Jeigu mes pradedame atidėlioti vieną veiklą, tai vėliau pradedame atidėlioti, kitą, trečią, dešimtą, dvidešimtą. Ir gaunasi toks save dauginantis reiškinys. Tai yra labai pavojinga.
Iš tokių įdomesnių dalykų mokslininkų, tyrėjų pasakymų yra, kad žmonės, kurie linkę atidėlioti, jie turi ir kitus elgesio ypatumus, kurie trukdo dirbti, trukdo atlikti veiksmus ir trukdo būti net grupėje žmonių. Pavyzdžiui, vienas iš tokių požymių, tai yra pradedantys besikartoti tarpasmeniniai konfliktai. Tai yra natūralu, nes jeigu kažkas kažką atideda, nepadaro grandininėje reakcijoje kitiems, tai gali trukdyti dirbti ir ir atlikti savo funkcijas.
Dar vienas llabai svarbus momentas - vadovas linkęs atidėlioti pradeda vėluoti į susirinkimus. Kaip mes tai vertinam? Įvairiai. Vertinam, kad susireikšminęs, kad išsiblaškęs. Žmonės labai greitai pripaišo įvairrias etiketes, kurios nėra pačios geriausios ir, be abejo, nedidina darbingumo.
Atidėliojimo mechanizmas
Taip pat, jeigu vadovas linkęs atidėlioti, jisai labai sunkiai priminės sprendimus kitose veiklose, kitose srityse nes užsiveda toks mechanizmas, jeigu tai yra sunku, jeigu tai kelia nerimą, tai reikėtų šito viso reikalo išvengti. Ir tada smegenys labai greitai pagauna, čia išvengti, ir čia išvengti, ir čia išvengti, ir čia išvengti ir sprendimų priėmimuose irgi atsiranda žodis “išvengti”. Atidėliojantys žmonės iš tikrųjų gyvena didesnio chaoso aplinkoje. Jie patys sukuria tą chaosą. Tai įsivaizduokit vadovas, kuris sukuria chaosą. Pas jį ir ant stalo yra chaosas ir susirinkime yra chaosas, ir minčių lakstymas yra chaosinis ir visi kalti, su laiko planavimu atsiranda problemų. Visi šie dalykai duoda labai liūdnas ilgalaiskes pasekmes. Vėluojami atlikti darbai, vėluojamos pateikti ataskaitos.
Labai įdomus toks yra dalykas, aš kalbėjausi su vadovais ta tema ir paklausiau jų, ką jūs labiausiai jaučiate, kad atidėliojate arba jūsų kolegos atidėlioja. Čia ne tyrimas, tiesiog toks paprastas pokalbis. Jie labai gražiai atsakė, kad paskutinės dienos ataskaitų parengimas, jeigu jų reikia. Ypatingai tų, kurios yra sudėtingos ir sunkios. Jie tada randa priežasčių, kodėl taip atsitiko, nes kažkas iš darbuotojų kažkokio popieriaus neatnešė. Mes juk visada randam pasiteisinimų.
Darbuotojų demotyvacija
Kitas momentas yra tai, kad atidėliojami kasdieniniai grįžtamieji ryšiai darbuotojams. Tai čia jau man, kaip personalo žmogui, tai labai stipriai suskambo. Be to, dalis įsivaizduoja, kad jeigu darbuotojai pasiėmė pasikalbėjimą apie savaitės darbo rezultatus ir vadovas staiga sako, tu, žinai mane ten kažkur kažkas iškvietė, pakalbėsim kitą savaitę. Tai ypatingai stipriai demotyvuoja. Jeigu dar grįžtumėme prie kartų, prie jaunosios kartos, kuri tikrai nori gauti tą grįžtamąjį ryšį čia ir dabar, tai laikui bėgant demotyvuoja. Ką daro demotyvacija ir nemotyvuota veikla, turbūt galima būtų tęsti be galo.
Atidėliojimo cechas
Dar vienas labai svarbus dalykas yra, kad dažnai atidėlioja grįždami prie savo kaip specialisto veiklų, bet visiškai atidėdami vadovo veiklą. Jeigu buvo kokio nors cecho darbuotojas ir jis tapo cecho vadovu, tai jis visai mielai nueina daryti kokius nors darbuotojo darbus, bet visiškai nedaro vadovo darbų. Pasekmės ilgalaikės yra didelės, dėl to, kad jos kaupiasi. Čia būtų labai paprasta, jeigu aš atidėjau ir galiu grįžti po mėnesio, bet atidėjau šiandien vieną dalyką, rytoj kitą, trečią.
Mes visgi turime veidrodinius neuronus smegenyse, čia jau su neuroplastiškumu ir neurologija susiję dalykai. Irm es mokomės vieni iš kitų. Tai ką reiškia vadovas, kuris atidėlioja? Jisai nesąmoningai mokina ir komandos narius atidėlioti. Susidaro toks atidalijimo cechas, atidėliojantys skyrius, atidėliojanti organizacija. Tai atsiliepia santykiams su klientais, atsiliepia tarpusavio mikroklimatui, atsiliepia labai daugeliui dalykų. Ir aišku, aš vėl sugrįžtu kaip psichologija prie prie paties vadovo, atsiliepia jo pačio pačio asmenybei, jo paties psichinei sveikatai ir kitiems dalykams.
Daugiau video atsakymų įvairiomis temomis rasite mūsų tinklapyje www.asirpsichologija.lt/video-atsakymai/
Atidėliojimas plečiasi
Svarbus momentas, kalbant apie atidėliojimą, tai atidėliojimas plečiasi. Jeigu mes pradedame atidėlioti vieną veiklą, tai vėliau pradedame atidėlioti, kitą, trečią, dešimtą, dvidešimtą. Ir gaunasi toks save dauginantis reiškinys. Tai yra labai pavojinga.
Iš tokių įdomesnių dalykų mokslininkų, tyrėjų pasakymų yra, kad žmonės, kurie linkę atidėlioti, jie turi ir kitus elgesio ypatumus, kurie trukdo dirbti, trukdo atlikti veiksmus ir trukdo būti net grupėje žmonių. Pavyzdžiui, vienas iš tokių požymių, tai yra pradedantys besikartoti tarpasmeniniai konfliktai. Tai yra natūralu, nes jeigu kažkas kažką atideda, nepadaro grandininėje reakcijoje kitiems, tai gali trukdyti dirbti ir ir atlikti savo funkcijas.
Dar vienas llabai svarbus momentas - vadovas linkęs atidėlioti pradeda vėluoti į susirinkimus. Kaip mes tai vertinam? Įvairiai. Vertinam, kad susireikšminęs, kad išsiblaškęs. Žmonės labai greitai pripaišo įvairrias etiketes, kurios nėra pačios geriausios ir, be abejo, nedidina darbingumo.
Atidėliojimo mechanizmas
Taip pat, jeigu vadovas linkęs atidėlioti, jisai labai sunkiai priminės sprendimus kitose veiklose, kitose srityse nes užsiveda toks mechanizmas, jeigu tai yra sunku, jeigu tai kelia nerimą, tai reikėtų šito viso reikalo išvengti. Ir tada smegenys labai greitai pagauna, čia išvengti, ir čia išvengti, ir čia išvengti, ir čia išvengti ir sprendimų priėmimuose irgi atsiranda žodis “išvengti”. Atidėliojantys žmonės iš tikrųjų gyvena didesnio chaoso aplinkoje. Jie patys sukuria tą chaosą. Tai įsivaizduokit vadovas, kuris sukuria chaosą. Pas jį ir ant stalo yra chaosas ir susirinkime yra chaosas, ir minčių lakstymas yra chaosinis ir visi kalti, su laiko planavimu atsiranda problemų. Visi šie dalykai duoda labai liūdnas ilgalaiskes pasekmes. Vėluojami atlikti darbai, vėluojamos pateikti ataskaitos.
Labai įdomus toks yra dalykas, aš kalbėjausi su vadovais ta tema ir paklausiau jų, ką jūs labiausiai jaučiate, kad atidėliojate arba jūsų kolegos atidėlioja. Čia ne tyrimas, tiesiog toks paprastas pokalbis. Jie labai gražiai atsakė, kad paskutinės dienos ataskaitų parengimas, jeigu jų reikia. Ypatingai tų, kurios yra sudėtingos ir sunkios. Jie tada randa priežasčių, kodėl taip atsitiko, nes kažkas iš darbuotojų kažkokio popieriaus neatnešė. Mes juk visada randam pasiteisinimų.
Darbuotojų demotyvacija
Kitas momentas yra tai, kad atidėliojami kasdieniniai grįžtamieji ryšiai darbuotojams. Tai čia jau man, kaip personalo žmogui, tai labai stipriai suskambo. Be to, dalis įsivaizduoja, kad jeigu darbuotojai pasiėmė pasikalbėjimą apie savaitės darbo rezultatus ir vadovas staiga sako, tu, žinai mane ten kažkur kažkas iškvietė, pakalbėsim kitą savaitę. Tai ypatingai stipriai demotyvuoja. Jeigu dar grįžtumėme prie kartų, prie jaunosios kartos, kuri tikrai nori gauti tą grįžtamąjį ryšį čia ir dabar, tai laikui bėgant demotyvuoja. Ką daro demotyvacija ir nemotyvuota veikla, turbūt galima būtų tęsti be galo.
Atidėliojimo cechas
Dar vienas labai svarbus dalykas yra, kad dažnai atidėlioja grįždami prie savo kaip specialisto veiklų, bet visiškai atidėdami vadovo veiklą. Jeigu buvo kokio nors cecho darbuotojas ir jis tapo cecho vadovu, tai jis visai mielai nueina daryti kokius nors darbuotojo darbus, bet visiškai nedaro vadovo darbų. Pasekmės ilgalaikės yra didelės, dėl to, kad jos kaupiasi. Čia būtų labai paprasta, jeigu aš atidėjau ir galiu grįžti po mėnesio, bet atidėjau šiandien vieną dalyką, rytoj kitą, trečią.
Mes visgi turime veidrodinius neuronus smegenyse, čia jau su neuroplastiškumu ir neurologija susiję dalykai. Irm es mokomės vieni iš kitų. Tai ką reiškia vadovas, kuris atidėlioja? Jisai nesąmoningai mokina ir komandos narius atidėlioti. Susidaro toks atidalijimo cechas, atidėliojantys skyrius, atidėliojanti organizacija. Tai atsiliepia santykiams su klientais, atsiliepia tarpusavio mikroklimatui, atsiliepia labai daugeliui dalykų. Ir aišku, aš vėl sugrįžtu kaip psichologija prie prie paties vadovo, atsiliepia jo pačio pačio asmenybei, jo paties psichinei sveikatai ir kitiems dalykams.
Переглядів: 181
Відео
Kokių įgūdžių reikia poros santykiuose?
Переглядів 8826 місяців тому
Psichologija, emocijos, santykiai, savivertė ir daugybė kitų temų mūsų seminarų išparduotuvėje. Apsilankykite jau dabar www.asirpsichologija.lt/video-seminarai/ Daugiau video atsakymų įvairiomis temomis rasite mūsų tinklapyje www.asirpsichologija.lt/video-atsakymai/ Kokių įgūdžių reikia poros santykiuose? Geras akcentas vadinti tai įgūdžiais. Mums įprasta mokytis kalbų, įvairiausių kitų dalykų ...
Du psichologai / Dirbtinis intelektas - šviesi ateitis, bauginanti realybė ar perdėtos baimės?
Переглядів 7017 місяців тому
Pastaraisiais metais dirbtinio intelekto įrankiai įgauna vis didesnį populiarumą ir jų sukuriama vis daugiau visose, net ir pačiose netikėčiausiose gyvenimo srityse. Dirbtiniu intelektu galime naudotis net nesuprasdami, kad juo naudojamės. Tai sukelia ne tik teigiamų pasekmių, bet ir neigiamų. Iš to atsiranda ir baimių. Ar ateityje būsime savo gyvenimo šeimininkais? Ar šaldytuvas galės reguliuo...
Psichologinė savigyna. Kaip apsisaugoti nuo psichologinės agresijos? Julius Tilvikas
Переглядів 9627 місяців тому
Kokie yra psichologinės gynybos žingsniai, technikos, kurias derinant galime jaustis gerokai saugiau su žmonėmis, anksčiau be rankos pakėlimo kėlusiais mums siaubą, pyktį, apmaudą. Visą Juliaus Tilviko seminarų ciklą "Psichologinė savigyna. Kaip apsisaugoti nuo psichologinės agresijos?" galite pažiūrėti čia: www.asirpsichologija.lt/seminarai/psichologine-savigyna-kaip-apsisaugoti-nuo-psichologi...
Kūno kalba. Kaip sukelti norimus žmonių veiksmus? Su Aiste Mažeikiene
Переглядів 1,7 тис.7 місяців тому
Kaip skaityti kitų žmonių kūno kalbą, kaip kontroliuoti savo, susikurti įvaizdį ir kūno kalbos pagalba daryti įtaką mintims bei veiksmams svarbių pokalbių, susitikimų ir pristatymų metu. Visą Aistės Mažeikienės seminarų ciklą "Kūno kalba. Kaip sukelti norimus žmonių veiksmus?" galite pažiūrėti čia: www.asirpsichologija.lt/seminarai/kuno-kalba-kaip-sukelti-norimus-zmoniu-veiksmus/ Kai pirmą kart...
Panikos atakos. Kodėl atsiranda ir kaip su jomis gyventi?
Переглядів 1,3 тис.7 місяців тому
Panikos atakos. Kodėl atsiranda ir kaip su jomis gyventi?
Sapnų magija. Kaip pasinaudoti sapnuose užkoduotomis žinutėmis?
Переглядів 6557 місяців тому
Sapnų magija. Kaip pasinaudoti sapnuose užkoduotomis žinutėmis?
Kaip tėvams bendrauti su paaugliu?
Переглядів 2,1 тис.7 місяців тому
Kaip tėvams bendrauti su paaugliu?
Emocijų valdymas. Kaip pažaboti destruktyvias mintis ir jausmus. Olegas Lapinas
Переглядів 3,2 тис.7 місяців тому
Emocijų valdymas. Kaip pažaboti destruktyvias mintis ir jausmus. Olegas Lapinas
Sudėtingos vidinės būsenos. Ką daryti, kai su savimi yra sunku?
Переглядів 1,5 тис.7 місяців тому
Sudėtingos vidinės būsenos. Ką daryti, kai su savimi yra sunku?
Suaugę vaikai ir tėvai. Kaip išsivaduoti iš sunkumų ir praeities šešėlių.
Переглядів 1 тис.8 місяців тому
Suaugę vaikai ir tėvai. Kaip išsivaduoti iš sunkumų ir praeities šešėlių.
Stotelė#11 Gyvenkime be stereotipų ir kurkime tikrą santykį.
Переглядів 670Рік тому
Stotelė#11 Gyvenkime be stereotipų ir kurkime tikrą santykį.
Stotelė#10 Įsižeminimas, hobiai, rutina ir dar gausybė idėjų, kaip sau padėti.
Переглядів 594Рік тому
Stotelė#10 Įsižeminimas, hobiai, rutina ir dar gausybė idėjų, kaip sau padėti.
Stotelė #9. Jolanta Puzienė. Kaip išdrįsti daryti pokyčius.
Переглядів 648Рік тому
Stotelė #9. Jolanta Puzienė. Kaip išdrįsti daryti pokyčius.
Stotelė #8. Kristina Laučienė. Didžiausia kokybiško gyvenimo investicija - gilus santykis su savimi
Переглядів 782Рік тому
Stotelė #8. Kristina Laučienė. Didžiausia kokybiško gyvenimo investicija - gilus santykis su savimi
Stotelė #7. Evaldas Venskutonis. Veiklos variklis - kitų žmonių grįžtamasis ryšys
Переглядів 358Рік тому
Stotelė #7. Evaldas Venskutonis. Veiklos variklis - kitų žmonių grįžtamasis ryšys
Stotelė #6. Eimutis Kvoščiauskas. Gyvenimas yra dovana -svarbiausia turėti tvirtą vertybinį pagrindą
Переглядів 1,7 тис.Рік тому
Stotelė #6. Eimutis Kvoščiauskas. Gyvenimas yra dovana -svarbiausia turėti tvirtą vertybinį pagrindą
Stotelė #5. Indrė Plėštytė-Būtienė. Sustok ir išmok savęs klausyti.
Переглядів 5862 роки тому
Stotelė #5. Indrė Plėštytė-Būtienė. Sustok ir išmok savęs klausyti.
Stotelė #4. Neringa Rekašiūtė. Meilė sau - saugiklis padedantis neperdegti.
Переглядів 1,2 тис.2 роки тому
Stotelė #4. Neringa Rekašiūtė. Meilė sau - saugiklis padedantis neperdegti.
Stotelė #3. Agnė Paliokaitė. Autentiškumas - raktas į rezultatus neperdegant?
Переглядів 8872 роки тому
Stotelė #3. Agnė Paliokaitė. Autentiškumas - raktas į rezultatus neperdegant?
Kas tai yra socionika? Kaip pažinti žmones, kokie jie yra iš tikrųjų. Su Olegu Lapinu
Переглядів 2,3 тис.2 роки тому
Kas tai yra socionika? Kaip pažinti žmones, kokie jie yra iš tikrųjų. Su Olegu Lapinu
Stotelė #2. Dovilė Kurpytė-Lipnickė. Savo laiko valdovas. Apie laiko valdymą.
Переглядів 1,6 тис.2 роки тому
Stotelė #2. Dovilė Kurpytė-Lipnickė. Savo laiko valdovas. Apie laiko valdymą.
Stotelė #1. Simonas Urbonas. Atvirumas sau padeda kurti gyvenimą.
Переглядів 1,3 тис.2 роки тому
Stotelė #1. Simonas Urbonas. Atvirumas sau padeda kurti gyvenimą.
Kaip kalbėti su vaikais apie šiandieninę situaciją.
Переглядів 8492 роки тому
Kaip kalbėti su vaikais apie šiandieninę situaciją.
Kaip išsaugoti santykius? 5 patarimai
Переглядів 1,7 тис.3 роки тому
Kaip išsaugoti santykius? 5 patarimai
Vyro idealas ir psichologinis "kastravimas" šeimoje
Переглядів 3,6 тис.3 роки тому
Vyro idealas ir psichologinis "kastravimas" šeimoje
Kaip sustabdyti paskalas apie save?
Переглядів 1,4 тис.3 роки тому
Kaip sustabdyti paskalas apie save?
Jūsų vaikas dažniausiai žaidžia vienas? Pradėkite žaisti kartu!
Переглядів 7383 роки тому
Jūsų vaikas dažniausiai žaidžia vienas? Pradėkite žaisti kartu!