Відео

Oi Vytautai kaimas tai rojus! Tie paukščių chorai ir žiogų dainos!

Man kaime sakė šviesiai tiesiai: nesikelk miestan - gailėsies, Bet aš tų pamokslų neklausiau. Irgi matot naivų rado - gal man padus ražienos bado, Taip geriau keliaukit sau, aš - sau. „Viso gero“, kaime, aš, ko gero, laimę rasiu, ten, kur nieks neras. Man tuomet taip galvojos, Nors dėl to kentė kojos, Tik vėliau atskyriau, kas yr kas. Ir štai per dvidešimtį metų pats nežinau kiek porų batų Sunešiota vaikštant po gatves. Pripratau prie dulkių, dūmų, eilėse, spūstyje būnant - Man be jų dabar neišsiverst. Kaime tūlas vaikas tau ištars „Būk sveikas“, Palinkės „Labo“ kely. Arklį keikia tik artojai, čia viens kitą amatoja. Žmonės lyg arti, o taip toli. Mano paukšte mėlynoji, vis šaukei mane į tolį. Vesk namo juk siekei! Lyg pikta lemtis tykoja - bėdos tos pačios amžiais panašios kada ir kur užklups nežinai - štai kaip! Mums kaimiečiams prastai sekas - atviros nuoširdžios šnekos, Mes mieste trilypių apsupti - Jie viena sako, kita daro, trečia jiems mintį ko gero - Supratimo sveiko netenki. Daugelis mat linkę juos vadint protingais - Nesuprantam šito mes. Aišku tik, kad tokie žmonės tapo paderme mieščionių - Jie visi miestietiškos kilmės. Gan ilgai svarsčiau kol sykį sau tariau: „Jei taip išvykus“ miestas gal apsies ir be manęs. Eilės priekin pajudėtų, gaus kažkas tarnyboj vietą, Nieks už tai bloguoju neminės. Grįžau sakydams kaimui „labas“ šūkis prie kontoros kabo, Per atstumą jau neįskaitau. „Priartinsim prie miesto kaimą“ Iš arčiau skaityt pabaigęs Kaip stovėjau, taip ir nukritau! Mano paukšte mėlynoji vis šaukei mane į tolį Vesk namo juk siekei! Lyg pikta lemtis tykoja - bėdos tos pačios amžiais panašios kada ir kur užklups nežinai - Ajajai!

Labai malinus balsas gerai klausosi.🤠🤠👍👍👍👍

nu ir jega ka

nerealiai

henej pasiiskustau. pirmon guli... o galetai lietuvy gintariny...

musu mielai gimtinei, uz amziu amziais vargta, vargely nuolatini, paminkla statyti... Simai, jei gyvas...