- 107
- 185 486
LGGRTC
Приєднався 6 лют 2012
„Moterys Lietuvos partizaniniame kare 1944–1953 m.“, I dalis
2024 m. spalio 24 d. Tauragės Tremties ir rezistencijos muziejuje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras surengė tęstinio projekto „Moterys Lietuvos partizaniniame kare 1944-1953 m.“ tyrimo “Moterys partizanės: Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities atvejis“ pristatomąjį renginį.
Переглядів: 178
Відео
„Moterys Lietuvos partizaniniame kare 1944-1953 m.“, II dalis
Переглядів 13319 годин тому
2024 m. spalio 24 d. Tauragės Tremties ir rezistencijos muziejuje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras surengė tęstinio projekto „Moterys Lietuvos partizaniniame kare 1944-1953 m.“ tyrimo “Moterys partizanės: Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities atvejis“ pristatomąjį renginį.
Mažajai Lietuvai atminti (2024 m. spalio 16 d.)
Переглядів 28814 днів тому
2024 m. spalio 16 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuotas Mažosios Lietuvos gyventojų genocido 80-ųjų metinių minėjimas. Renginio pradžioje ir pabaigoje skambėjo Vilniaus kolegijos studentės Liepos Valeikienės atliekama dainuojamoji poezija.
Partizanų dainų vakaras „Bunkerių paukščiai“ (2024 m. spalio 11 d.)
Переглядів 76014 днів тому
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras organizavo partizanų dainų vakarą „Bunkerių paukščiai“. Renginys vyko Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume. Partizanų dainų vakaras „Bunkerių paukščiai“ vyko Tuskulėnų memorialo koplyčios-kolumbariume, kur ilsisi daugelio partizanų ir kitų Vilniaus NKGB vidaus kalėjime nužudytų žmonių palaikai. Renginyje skambėjo aktoriaus Gedim...
„Didysis pasitraukimas iš Baltijos šalių: emigraciniai procesai Europoje 1944-1949 m.“ (I dalis)
Переглядів 15128 днів тому
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, minėdamas 80-ąsias trečiosios Lietuvos emigracijos bangos metines, 2024 m. spalio 4 d. Vilniuje surengė tarptautinę konferenciją „Didysis pasitraukimas iš Baltijos šalių: emigraciniai procesai Europoje 1944-1949 m.“. Konferencija taip pat buvo skirta istoriniams procesams ir transformacijai Mažojoje Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje 1944-19...
„Didysis pasitraukimas iš Baltijos šalių: emigraciniai procesai Europoje 1944-1949 m.“ (II dalis)
Переглядів 31028 днів тому
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, minėdamas 80-ąsias trečiosios Lietuvos emigracijos bangos metines, 2024 m. spalio 4 d. Vilniuje surengė tarptautinę konferenciją „Didysis pasitraukimas iš Baltijos šalių: emigraciniai procesai Europoje 1944-1949 m.“. Konferencija taip pat buvo skirta istoriniams procesams ir transformacijai Mažojoje Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje 1944-19...
Šv. Mišiomis pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas
Переглядів 68Місяць тому
Minint prieš aštuoniasdešimt metų Vilniuje, NKGB vidaus kalėjime pradėtas vykdyti mirties bausmes, per kurias 1944-1947-aisiais sovietų pakalikai čia nužudė beveik aštuonis šimtus asmenų, visą savaitę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse vyko prasmingi atminties renginiai. Jie dar labiau atskleidė tragišką šios vietovės isto...
Tuskulėnų dvaro paslaptis liudijanti diskusija
Переглядів 199Місяць тому
2024 m. rugsėjo 26 d. Tuskulėnų rimties parko Konferencijų salėje vyko diskusija apie Tuskulėnų dvaro paslaptis. Prieš 80 metų, 1944 m. rugsėjo 28 d., NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje buvo įvykdytos pirmosios egzekucijos asmenims, visuomenėje šiandien žinomiems Tuskulėnų aukų vardu. Minint šią sukaktį, įvyko jau antrasis renginys, skirtas Tuskulėnų aukoms atminti. Susirinkusieji iš pirmų lūp...
Dokumentinis filmas „1944-ieji metai. Generolo misija“
Переглядів 23 тис.2 місяці тому
Filmas skirtas Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo okupacijai 80-mečiui ir Vietinės rinktinės įkūrėjui generolui Povilui Plechavičiui atminti. Filmo autorė ir režisierė - žurnalistė Rūta Sinkevičienė.
Apie Kazimierą Skučą - iš LGGRTC istoriko ir dukterėčios lūpų
Переглядів 2,1 тис.3 місяці тому
2024 m. liepos 24 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje vyko paskaita apie istorinę asmenybę - paskutinės tarpukario Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidaus reikalų ministrą brigados generolą Kazimierą Skučą (1894-1941). Renginyje dalyvavo VSAT vadas generolas Rustamas Liubajevas, pasieniečių bendruomenės nariai, didelė dalis iš skirtingų Lietuvos miestų prisijungė ir nuotoliu, Pasieniečių klu...
Šv. Mišiomis pagerbtas vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Tuskulėnų aukų atminimas
Переглядів 264 місяці тому
2024 m. birželio 27 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume buvo aukojamos šv. Mišios už sovietinių represijų aukas, kurioms 1944-1947 m. balandžio-birželio mėnesiais buvo įvykdyta mirties bausmė NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje. Šv. Mišias aukojo J. E. Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Giedojo Lietuvos kariuomenės Vilnia...
Palaimintajam Teofiliui Matulioniui atminti
Переглядів 344 місяці тому
Renginys, skirtas Palaimintajam Teofiliui Matulioniui (1873-1962) atminti (2024 m. birželio 27 d.).
80-ųjų Pirčiupių kaimo tragedijos metinių minėjimo renginys
Переглядів 2274 місяці тому
2024 m. birželio 6 d. Varėnos rajone, Pirčiupiuose, buvo paminėtos šio kaimo tragedijos 80-osios metinės. Minėjimas vyko prie Pirčiupių kaimo tragediją primenančio paminklo „Pirčiupių motina“. Jame dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai Juozas Baublys, Angelė Jakavonytė, Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis di...
Tarptautinės konferencijos atidarymas
Переглядів 315 місяців тому
2024 m. gegužės 15 d. Vilniuje vyko tarptautinis renginys, kuriame dalyvavo per 40 užsienio organizacijų, priklausančių Europos atminties ir sąžinės platformos (angl. Platform of European Memory and Conscience - toliau PEMC) tinklui, atstovai - atminties institucijų vadovai, ekspertai, tyrinėtojai, pilietinių iniciatyvų lyderiai. Renginį sudarė plačiajai visuomenei skirta tarptautinė konferenci...
Diskusija: Kaip mes vertiname totalitarinės sistemos nusikaltimus?
Переглядів 345 місяців тому
2024 m. gegužės 15 d. Vilniuje vyko tarptautinis renginys, kuriame dalyvavo per 40 užsienio organizacijų, priklausančių Europos atminties ir sąžinės platformos (angl. Platform of European Memory and Conscience - toliau PEMC) tinklui, atstovai - atminties institucijų vadovai, ekspertai, tyrinėtojai, pilietinių iniciatyvų lyderiai. Renginį sudarė plačiajai visuomenei skirta tarptautinė konferenci...
Diskusija: Istorinei atminčiai skirtos vietos ir paminklai
Переглядів 325 місяців тому
Diskusija: Istorinei atminčiai skirtos vietos ir paminklai
Renginio uždarymas: apibendrinanti diskusija
Переглядів 105 місяців тому
Renginio uždarymas: apibendrinanti diskusija
Susitikimas ir diskusija „Istorinė atmintis: ką byloja Kengyro sukilimas?“
Переглядів 1645 місяців тому
Susitikimas ir diskusija „Istorinė atmintis: ką byloja Kengyro sukilimas?“
Kengyro lagerio politinių kalinių sukilimo 70-mečio minėjimas-konferencija
Переглядів 1755 місяців тому
Kengyro lagerio politinių kalinių sukilimo 70-mečio minėjimas-konferencija
Konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatų ir jų mokytojų apdovanojimas
Переглядів 835 місяців тому
Konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatų ir jų mokytojų apdovanojimas
Konferencija „Gyvenimą dovanojusios širdys“ (Vilnius, 2024 m. kovo 14 d.)
Переглядів 707 місяців тому
Konferencija „Gyvenimą dovanojusios širdys“ (Vilnius, 2024 m. kovo 14 d.)
Paskaita „Vilnius ir Vilniaus kraštas. Lenkai ir lietuviai 1920-1939 m.“ (Gintautas Ereminas)
Переглядів 1229 місяців тому
Paskaita „Vilnius ir Vilniaus kraštas. Lenkai ir lietuviai 1920-1939 m.“ (Gintautas Ereminas)
Paskaita „Iš miško į miesto gatves: partizanai pokariniame Vilniuje“ (Ramona Staveckaitė-Notari)
Переглядів 2259 місяців тому
Paskaita „Iš miško į miesto gatves: partizanai pokariniame Vilniuje“ (Ramona Staveckaitė-Notari)
Paskaita „Juodosios rinkos reiškiniai Vilniuje 1939-1941m.“ (VU doktorantas Darius Indrišionis)
Переглядів 639 місяців тому
Paskaita „Juodosios rinkos reiškiniai Vilniuje 1939-1941m.“ (VU doktorantas Darius Indrišionis)
Paskaita „XX a. kovų dėl Vilniaus istoriniai geopolitiniai aspektai“ (dr. Arūnas Vyšniauskas)
Переглядів 2019 місяців тому
Paskaita „XX a. kovų dėl Vilniaus istoriniai geopolitiniai aspektai“ (dr. Arūnas Vyšniauskas)
Paskaita „KGB veiklos ženklai Vilniuje“ (dr. Kristina Burinskaitė)
Переглядів 5989 місяців тому
Paskaita „KGB veiklos ženklai Vilniuje“ (dr. Kristina Burinskaitė)
Vincento Borisevičiaus atminimo vakaras
Переглядів 4710 місяців тому
Vincento Borisevičiaus atminimo vakaras
LGGRTC direktoriaus Dr. Arūno Bubnio sveikinimo žodis
Переглядів 4211 місяців тому
LGGRTC direktoriaus Dr. Arūno Bubnio sveikinimo žodis
Čia tas kuris žudė civilius karo ir laikais ir civilius po karo ?! Jis IŠGAMA !
Isdavikas Antanas Urbonas turejo buti nuteistas, bet pakrate kojas nesulaukes savo valandos..
1996 metais baigėsi sutartis tarp Sovietų sąjungos , Jungtinių valstijų ,Didžiosios Britanijos , Prancūzijos kur buvo pasirašyta ,kad sovietams , o dabar rusams buvo leista 50 metų administruoti dabartinę Kaliningrado/ Koenigsbergo sritį , tai jau daugiau kaip 28 metus rusai neteisėtai administruoja Koenigsbergo/ Karaliaučiaus sritį , rusai privalo KOENIGSBERGO sritį grąžinti Vokietijai, išvesti iš ten savo kariuomenę , branduolinį ginklą, atkeltus iš visos Rusijos gyventojus atgal į Rusiją , ir sumokėti Vokietijai reparacijas, taipat už vokiškų naudingujų iškasenų vogimą platforma Baltijos jūroje netoli Koenigsbergo/Karaliaučiaus kur rusai iš Baltijos jūros gelmių siurbia Vokietijai priklausančia nafta.
Amžina atmintis ir šlovė tautos didvyriui🙏
Ačiū, tikrai įdomus dokumentinis filmas. Labai daug pamačiau nematytos unikalios vaizdo medžiagos. Sunki buvo to meto Lietuvos vyrų dalia. Baisiausia, kad prie Skuodo Kurše sustatė vienus prieš kitus. :(
Ačiū už jūsų darbą Šlovė didvyriams🇱🇹⚔️
o kiek nekaltu zmoniu tie isgamos susaude
Klausau daina, ir ašaros liejasi...
❤BRAVO❤!!!
Amžina atmintis ir šlovė tautos didvyriui
Nepamirškime šį iškilų mūsų tautos žmogų.
Matyt anūkėlis perpiso Tautos Vadui makufelį.
Dydesnio nera buve kaip 2000 be karo pabego kodel tylite geda jums
Kad rytu Prusijoje buvo keičiami vietovardžiai ir naikinama kultūra tai sakoma, o kad Klaipėdos krašte prijungtame prie Lietuvos buvo keičiami vietovardžiai ir naikinama kultūra tai nešneka. Pas mus buvo tas pats ir taip darė mūsų lietuviai . Apie tai šnekėkite
Su vaitkum apie tai šnekėk.
@@secondthing2415 Atsimenu kai atkūrėme Lietuva , visur rašė kokie baisūs komunistai net kapus naikino Lietuvos partizanų , vokiečių kareivių ir tt , praėjo kiek laiko ir jau nepriklausomoje Lietuvoje pradėjo naikinti kapavietęs , Šiauliuose centre iškėlė kapa su amžina ugnimi Palangoje kapus mieste nuėmė ankapius tarybiniams kariams . Tai kuo mes skiriamės nuo tų BAISIU komunistu ?
@@secondthing2415 Ne Vatikanas sprendžia vietovardžiu pavadinimus , o vidinė valdžia kuri labai rūpinasi vietiniu paveldu ypač Lietuvos valdžia
Tai kodėl turėdami savo kariuomene nepasipriešino kai sovietai pirma karta uzeme Lietuvos Respublika.Smetona dejo i kojas.niekam nerūpėjo ta valstybe.kaip ir dabar nerupi.neturi savo zodzio.nuomones.vokieciams buvo plehaviciaus nuomone visiškas nulis.
Nepamirškime mūsų tautos didvyrių!
as tai neigiamai matau partizanu kova ir indeli i laisve
Amžina atmintis ir šlovė šiam didvyriui!
Plechavičius ir Rezistencinis judėjimas yra Lietuvos sąžinė. p.s. Stalinas su Hitleriu pradžioje buvo geriausi draugai ir viską darė kartu iki tol kol susipyko. Žodžiu mūsų valstybė turėjo kažkaip išgyventi tarp rusofašistų ir 3 Reicho.
Nenoriu klausyti apie tuos žmones pagal mano močiutes ir mamos pasakojimus per daug skaudus prisiminimai...
Ką būtų jeigu būtų. Fantastai Ir tas prievartautojas ir žudikas
Adamkau, tu geriau papasakok kaip 1973 tave išmetė iš Čikagos PLC, nes ruošeisi rodyti dokumentinius rusiškus filmus apie LT…
Labai įdomu buvo pamatyti šį filmą,A.Paulavičius buvo mūsų mokyklos mokytojas,bet niekas tais laikais nežinojo,kad jis buvo Lietuvos karys. Malonus žmogus,dėmesingas,kultūringas.
Nacistų ir jų pakalikų šlovinimo filmas, perašant istoriją. Melskitės nacistams
Hotlerio ost planas buvo išnaikinti, juodai ant balto parašyta . 80% Lietuvos gyventojų 80%rusu ir 80% baltarusu ,Latvijos apie 50% ,estu apie 30% ta Lietuva nuo seno katu su rusais ir baltarusiais kaip kaulas gerkleja ,ką jus čia meluojat nacistai !!!!
Puikiai ,naciai geri 😀😀😀blet kaip jus iškrypot ,pagal save pateikiat istorija 😀😀😀niekieno Vilnių 😀😀😀debilai tik gali patikėt kledeseis jūsų 😀😀😀taip nebūna kad niekieno 😀😀😀o kaip su Klaipėda ir niekieno buvo ?😀😀😀as kiek girdejau kad po vokiečiu ten prancūzai buvo 😀😀😀melagei toli nesit ,naciu išvis negali būt sitoi planetoi !!!!!
Mano tėtis buvo Plechavičiukas, dalyvavo Sedos kautynėse. Sovietams, 2 kartą okupavus Lietuvą, nesitraukė su vokiečiais į vakarus, bet su grupe lietuvių liko Lietuvoje, ir pradėjo partizaninį karą. Tėtis kovojo Algimanto apygardoje, tarp Salų ir Svėdasų, dar Šimonių girioje. 1949 m vasarą slepiantis bunkeryje su draugu Jurgiu Šimkūnu, buvo apsuptas bolševikų kariuomenės, draugas žuvo, o tėtį sužeistą bolševikai paėmė. Tėtis buvo nuteistas 25 m lagerio ir 5 m tremties ir išsiųstas į Vorkutos lagerį. Mirus Stalinui buvo paleistas 1956 rugpjūtyje
2:18 tai ne Lietuva,tai latvija.
Žinokit gal tai smulkmena, bet žinau, kad ne man vienam kavenskų akcentas drasko ausis.
filmukas pasakele snargliuotiem vaikam pries miega :)
Argumentuok, subingalvi, antraip komentaras ruskių boto lygio.
pravda sobaka, pravda
kartuves banditams uz 1926 m perversma ir Lietuvos pavergima!
Lietuvos jaunimas nerelus buvo💪👊👍☝️👌🇱🇹
Ačiū
pavadinimas neatspindi filmo turinio.
Yra pakankamai įrodymų ,kad lenkų Armija krajovos vadovybė koloboravo su naciais po vokiečių pralaimėjimo prie Stalingrado. Jie buvo pasižadėję naciams kovoti su raudonaisiais partizanais ir buvo gavę iš nacių ginklų ,gaudė ir pridavinėjo naciams iš geto pasišalinusius žydus. Naciai buvo suinteresuoti pastovia Lietuvių Saugumo ir Savyginos padalinių konfrontacija su lenkais . Tai parodė ir tie Mūrinės Ašmenos susidūrimai su lenkais , kai vokiečiai po visko užsipuolė Lietuvių karininkus - kas jums leido vykdyti kažkokius nesuderintus puolimus. Iškart Lietuviai buvo nuginkluoti ir po keleto dienų pradėti diusti į Vakarų frontą . Tam yra liudininkų užrašytų parodymų .
Kodėl ne sidomi istorikas Arūnas Bubnys kito Lietuvio kuris Generolas Buividis Jan arba Buivydas Jonas iš Alšiškių k. Mažeikių apskritis jis Latvijoje 1922 metais atkuriamos Latvijos armiją kovojo ukrajinoje su Denikinu prieš Raudonuosius bolševikais . Mirė 1937m. Palaidotas Rygos kapinės. Jis Buvo mano prosenelio Tomo brolis iš Stulgių dvaro Buivydas Fransiškas Sunus Jonas Buivydas kilmė Gediminaičiu dinastija.
Pietryčiuose juos nekentė vietiniai gyventojai dėl jų elgesio. Paulavoje ir korė ir degino, dėl ko ir gavo į kaulus nuo AK. Nieko asmeniško, tik prisiminami, kuriuos girdėjau. Taip pat girdėjau apie Mūro Ašmenėlę, nuo žmogaus mačiuosio tai savo akimis.
Cia Armija Krajowa taip dare ane?
Ačiū už įdomią laidą!❤
youtube trina įrašus su žydams nepalankiais jų pačių dokumentuotais faktais...!
Pasigedau daugiau Vietinės rinktinės nuotraukų ir filmuotos medžiagos.
krajova bolševikai naciai yra visi okupantai naiikine Lietuvius
Labai jums Ačiū už šį filmą.❤ Teisinga patarlė: kas nežino savo tautos istorijos - tas kūdikis". Tik per tokius nežinančius komunizmo istorijos Rusijoje, Baltarusijoje, Gruzijoje ir kt. posovietinėse respublikose liaudies masės vėl myli komunistus👹 ir čekistus👹. 🤮
Gruzijoje tikrai nemyli,jei nesat kalbeje su kartvelais tai nerasykit. O baltarusiai ir rusai tai jo.
Mačiau, 37:05, vaizdo įraše, kaip mano nuostabi bobutė sėdi lauke šalia savo brolio generolo Plechavičiaus.
Šlykštu,kai iškraipoma istorija.
Gerai, kad tu neiškraipytas
@e.9490 Rusu propagandistas
pravda sobaka, pravda
Įvertinau minusu - AK buvo vokiečių apginkluotas padalinys 1944 m. birželio 23 d. prasidėjo masinės lietuvių žudynės Dubingių apylinkėse [..] nutraukia 1944 m. birželio 23 d. Baltarusijoje prasidėjo sovietų operacija „Bagrationas“. Visiems AK Naugarduko ir Vilniaus apygardų daliniams reikėjo skubėti Vilniaus link, turėjo prasidėti operacija „Ostra Brama“, kurios tikslas buvo užimti miestą iki sovietų atėjimo. Vokiečių kariuomenės čia buvo labai mažai. „Fester Platz“ komendantas gen. G. Poelis paskubomis iš atostogaujančiųjų ir pasveikusių mėgino sulipdyti kažką panašaus į karinį dalinį. Iki 1944 m. liepos 6 d. surinko 1 320 karių. Akovcai gerokai išgąsdino ir vokiečius. Liepos 3 d. Vermachto armijų grupės „Centras“ karinių veiksmų žurnale rašoma: […] Šiandien Vilniaus „Fester Platz“ komendantas apie 11.30 val. pranešė armijų grupei, kad aplink Vilnių stovinčios lenkų gaujos (apie 10-12 000 vyrų) išreiškė ketinimą kartu su vokiečiais ginti Vilnių nuo bolševikų. Tikrasis puolimas turėjo prasidėti liepos 6 d. 23.00 val. Visi AK Naugarduko apygardos daliniai tapo pavaldūs Wilkui. „Ostra Brama“ patyrė visišką fiasko. Akovcai nenorėjo dalyvauti Vilniaus puolime. Iš keliolikos tūkstančių partizanų galų gale susirinko tik trečdalis. Dauguma puolančių dalinių net nepasiekė vokiečių pagrindinės gynybos linijos, subyrėjo ir išsibėgiojo Guriuose bei Pavilnio geležinkelio stotyje. „Fester Platz“ komendantas gen. mjr. G. Poelis raporte rašo: […] Švintant [1944 m. liepos 7 d. - aut. pastaba] lenkų gaujos po keletą šimtų vyrų puola iš Gurių pusės ir į rytus nuo Belmonto (nuo 116-ojo iki 128-ojo atsparos taško). Jos atremiamos, o tolesnes jų išeities pozicijas sunaikina artilerijos ir minosvaidžių ugnis […].(188) Po kelių dešimtmečių lenkų istorikai sukūrė mitą, kad Vilnių gynė 18 000 karių, 60 tankų ir t. t. Miestą neva juosė įtvirtinimų linijos su gelžbetoniniais bunkeriais, todėl AK nepajėgė jo paimti. Liepos 16 d. AK vadas gen. T. Komorovskis siunčia dezinformuojamąją telegramą Lenkijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui gen. K. Sosnkovskiui: […] VII.7-osios naktį stiprūs AK daliniai (maždaug 1 div[izija]), veikdami išvien su sovietų kariuomene, savarankiškai atakavo Vilnių. Apygardos komendantas užmezgė ryšį su sovietų fronto vadu […].(190) Siurrealistinis turėjo būti vaizdas - vokiškai aprengti akovcai, įsiterpę į Raudonosios armijos gretas. Bet liepos 14 d. jau buvo paskelbtas Stalino įsakymas apie Armijos Krajovos likvidavimą(192). 1944 m. gruodžio 24 d. NKVD-NKGB įgaliotinis Lietuvoje I. Tkačenka siunčia pranešimą CK VKP (b) biuro Lietuvoje pirmininkui M. Suslovui. Informacija persiųsta J. Stalinui ir L. Berijai: […] Lietuvos SSR NKGB laikomas internuotas buvęs Vilniaus apygardos Armijos Krajovos dalinių vadas generolas Kulčickis (slapyvardis Wilk) [Kšyžanovskis - aut. pastaba]. Kulčickio autoritetas tarp lenkų - didžiulis. Tardomas davė atvirus parodymus, įvardijo daugybę asmenų, nurodė daug lenkų nacionalistinio pogrindžio konspiracinių butų adresų. Per pokalbius Kulčickis pareiškė sutinkąs vykdyti mūsų užduotis. Tikslinga išlaisvinti Kulčickį ir, mūsų prižiūrimam, pavesti jam formuoti lenkų diviziją […] Po formavimo, kurį galima įvykdyti per trumpiausią laiką, diviziją iš Gardino vertėtų perkelti į Lenkiją - į Balstogę neva priklausančios ginkluotės atsiimti. Ir tada išspręsti klausimą dėl jos perdavimo lenkų kariuomenei ar internavimo […].(197)
Puiku kad kuriami tokie filmai, ačiū Fondui! Tikiuosi Adamkus prisidėjo finansiškai, kitaip jis čia nelabai į temą...
Taip, jis apdovanojo Gedimino ordinu KGB agentę K. Prunskienę, KGB karininką Misiukonį ir vieną KGB generolą Maskvoje, kuris tuo metu buvo Susisiekimo ministru. Putino 👹 draugelį.🤮
V. Adamkevičius net labai "į temą", nes jis buvo vienas iš VR savanorių.
@@geraroda2868 filme pats sako kad nebuvo...?
@@geraroda2868 tėvynės apsaugos rinktinėje buvo vertėjas
Gan lėkšta, politkorektiška ir labai konjunktūriška filma. 0:03 Šis lietuvių karys ne jokios "Vietinės Rinktinės", kaip aiškina balsas už kadro, o Luftwaffe priešlėktuvinės artilerijos FLAK karys, nufilmuotas, kai jau Vietinė Rinktinė buvo išformuota. Ši filma labiau dezinformuoja, nei informuoja, nes daugiausia rodo vien lietuvių Luftwaffe FLAK karių vokiečių kronikos kadrus ir klaidingai aiškina, kad tai Vietinės rinktinės kariai. Tiesa, kad išformavus VR, didelė dalis karių buvo priverstinai mobiliztuoti į LW FLAK dalinius, bet ten buvo ir iš kitur mobilizuotų lietuvių. Pvz. mano dėdė į VR savanoriu įstojo iš RAD dalinių (kaip jie atrodė matosi 0:52), o po išformavimo pateko į Abwehr'o žvalgybos mokyklą ir buvo parengtas desantavimui į jau sovietų reokupuotą Lietuvą.
@@geraroda2868 💯
Ką čekistų išpera? Nepatinka? 😅
@@juozasbarskietis6396 Kvailai reaguojate, p. Juozai, į teisingą kritiką. :)
@@juozasbarskietis6396Istorija tai svarbus dalykas o kadangi seni žmonės jau įšmire kurie žinojo teisibe jauniems mankurtams galima į galvas kalti visokį bauda.
❤
Būtų buvę šaunu, jeigu generolas būtų pasilikęs tęsti kovos partizanų gretose.
Be abėjo labai įdomu buvo pasižiūrėti, bet kai pasakė, kad vokiečių okupacija buvo geriau nei rusiška, tai vos neatpyliau. Gražiai jau istorija perrašinėja. Daug labai jau blogų faktų nutylėja, iškraipyta su aiškiu tikslu. Panašiai kaip su Pavliku Morozovu. Kodėl nepasakoti istorijos tokios kokia 100% buvo o ne vienoje vietoje nutylint, kitoj išgrąžinant. Labai laukiu kada paskelbs visas nacių koloborantus , žydšaudžius. Armija krajova blogai, bet kai lietuviai ( apie ką šiame filme nepasakoja) klojo lenkus Paneriuose nutylima. Linkiu, kad istorikai būtų nešališki.
Faktas, kad geriau nei ruzziška
@@Oberschutzee Warum du bist so dumm ?
i buda kremline sobaka!
Kiek jums metų? Nes VISI, pergyvenę abi okupacijas tą jums patvirtintų. Tą liudija ir abiejų okupacijų aukų skaičiai, palyginkit
Taip, nuo vokiečių gal žuvo kox tūxtantis Lietuvių, o nuo sovietų rusų ir jų pakalikų šimtai tūxtančių. Žydų reikalas atskiras dalykas. Jų ortodoxų rabinai aiškina, kad be Dievo valios niex pasaulyje neįvyxta. Dievas, kuris kažkiek jų giminaitis juos baudė už nuodėmes ir bolševikų nusikaltimus. Dievo reikalas, kokią bausmę jis siuntė ir ką jis pasirinko bausmės vykdytojais. Taip kad, jūs žinokit, žydai yra Dievo Išrinktoji Tauta, o Vokiečiai yra Dievo Pasirinktoji Tauta.