- 99
- 175 995
LGGRTC
Приєднався 6 лют 2012
Dokumentinis filmas „1944-ieji metai. Generolo misija“
Filmas skirtas Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo okupacijai 80-mečiui ir Vietinės rinktinės įkūrėjui generolui Povilui Plechavičiui atminti.
Filmo autorė ir režisierė - žurnalistė Rūta Sinkevičienė.
Filmo autorė ir režisierė - žurnalistė Rūta Sinkevičienė.
Переглядів: 20 953
Відео
Apie Kazimierą Skučą - iš LGGRTC istoriko ir dukterėčios lūpų
Переглядів 2,1 тис.Місяць тому
2024 m. liepos 24 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje vyko paskaita apie istorinę asmenybę - paskutinės tarpukario Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidaus reikalų ministrą brigados generolą Kazimierą Skučą (1894-1941). Renginyje dalyvavo VSAT vadas generolas Rustamas Liubajevas, pasieniečių bendruomenės nariai, didelė dalis iš skirtingų Lietuvos miestų prisijungė ir nuotoliu, Pasieniečių klu...
Šv. Mišiomis pagerbtas vyskupo Teofiliaus Matulionio ir Tuskulėnų aukų atminimas
Переглядів 262 місяці тому
2024 m. birželio 27 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume buvo aukojamos šv. Mišios už sovietinių represijų aukas, kurioms 1944-1947 m. balandžio-birželio mėnesiais buvo įvykdyta mirties bausmė NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje. Šv. Mišias aukojo J. E. Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas. Giedojo Lietuvos kariuomenės Vilnia...
Palaimintajam Teofiliui Matulioniui atminti
Переглядів 322 місяці тому
Renginys, skirtas Palaimintajam Teofiliui Matulioniui (1873-1962) atminti (2024 m. birželio 27 d.).
80-ųjų Pirčiupių kaimo tragedijos metinių minėjimo renginys
Переглядів 2073 місяці тому
2024 m. birželio 6 d. Varėnos rajone, Pirčiupiuose, buvo paminėtos šio kaimo tragedijos 80-osios metinės. Minėjimas vyko prie Pirčiupių kaimo tragediją primenančio paminklo „Pirčiupių motina“. Jame dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai Juozas Baublys, Angelė Jakavonytė, Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis di...
Tarptautinės konferencijos atidarymas
Переглядів 304 місяці тому
2024 m. gegužės 15 d. Vilniuje vyko tarptautinis renginys, kuriame dalyvavo per 40 užsienio organizacijų, priklausančių Europos atminties ir sąžinės platformos (angl. Platform of European Memory and Conscience - toliau PEMC) tinklui, atstovai - atminties institucijų vadovai, ekspertai, tyrinėtojai, pilietinių iniciatyvų lyderiai. Renginį sudarė plačiajai visuomenei skirta tarptautinė konferenci...
Diskusija: Kaip mes vertiname totalitarinės sistemos nusikaltimus?
Переглядів 304 місяці тому
2024 m. gegužės 15 d. Vilniuje vyko tarptautinis renginys, kuriame dalyvavo per 40 užsienio organizacijų, priklausančių Europos atminties ir sąžinės platformos (angl. Platform of European Memory and Conscience - toliau PEMC) tinklui, atstovai - atminties institucijų vadovai, ekspertai, tyrinėtojai, pilietinių iniciatyvų lyderiai. Renginį sudarė plačiajai visuomenei skirta tarptautinė konferenci...
Diskusija: Istorinei atminčiai skirtos vietos ir paminklai
Переглядів 284 місяці тому
2024 m. gegužės 15 d. Vilniuje vyko tarptautinis renginys, kuriame dalyvavo per 40 užsienio organizacijų, priklausančių Europos atminties ir sąžinės platformos (angl. Platform of European Memory and Conscience - toliau PEMC) tinklui, atstovai - atminties institucijų vadovai, ekspertai, tyrinėtojai, pilietinių iniciatyvų lyderiai. Renginį sudarė plačiajai visuomenei skirta tarptautinė konferenci...
Renginio uždarymas: apibendrinanti diskusija
Переглядів 104 місяці тому
2024 m. gegužės 15 d. Vilniuje vyko tarptautinis renginys, kuriame dalyvavo per 40 užsienio organizacijų, priklausančių Europos atminties ir sąžinės platformos (angl. Platform of European Memory and Conscience - toliau PEMC) tinklui, atstovai - atminties institucijų vadovai, ekspertai, tyrinėtojai, pilietinių iniciatyvų lyderiai. Renginį sudarė plačiajai visuomenei skirta tarptautinė konferenci...
Susitikimas ir diskusija „Istorinė atmintis: ką byloja Kengyro sukilimas?“
Переглядів 1294 місяці тому
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kvietimu Lietuvoje pirmą kartą viešėjo svečias iš Žezkazgano O. A. Baikonurovo universiteto (Kazachstanas) prof. Turganbekas Alanijazovas. 2024 m. gegužės 14 d. Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje vyko susitikimas ir diskusija: „Istorinė atmintis: ką byloja Kengyro sukilimas?“. Diskusiją moderavo prof. A. Vyšniūnas.
Kengyro lagerio politinių kalinių sukilimo 70-mečio minėjimas-konferencija
Переглядів 1634 місяці тому
2024 m. gegužės 16 d. vyko Kengyro lagerio politinių kalinių sukilimo 70-mečio minėjimas-konferencija. Renginį organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu Vytauto Didžiojo karo muziejumi. Paminėti šią svarbią sukaktį atvyko svečiai iš Kazachstano ir Ukrainos, Kengyro sukilimo dalyviai ir jų artimieji, ekspedicijų į Kazachstano respubliką orgnizatoriai ir dalyvia...
Konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatų ir jų mokytojų apdovanojimas
Переглядів 774 місяці тому
2024 m. gegužės 3 d. Vilniuje, Mokytojų namuose, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras organizavo nacionalinio mokinių kūrybos darbų konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatų ir jų mokytojų apdovanojimų renginį. Partneriai ir rėmėjai Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Mobilizacijos ir pilietinio ...
Konferencija „Gyvenimą dovanojusios širdys“ (Vilnius, 2024 m. kovo 14 d.)
Переглядів 676 місяців тому
Kovo 15-oji kaip Lietuvos žydų gelbėtojų diena parinkta prisimenant pagerbti Vilniaus geto žydų gelbėtoją Oną Šimaitę. 1966 metų kovo 15 dieną ji tapo pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas Pasaulio Tautų teisuolės vardas. Šiai istorinei dienai atminti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras surengė konferenciją „Gyvenimą dovanojusios širdys“.
Prof. Vytauto Landsbergio kalba
Переглядів 726 місяців тому
Pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo prof. Vytauto Landsbergio kalba, pasakyta 2024 m. kovo 14 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro surengtoje konferencijoje „GYVENIMĄ DOVANOJUSIOS ŠIRDYS“. Renginys buvo skirtas Lietuvos žydų gelbėtojams atminti ir pagerbti.
Antanas Lukša „Brolio pažadas“
Переглядів 6 тис.8 місяців тому
Tai dokumentinis pasakojimas ne vien apie Antaną Lukšą - garsaus partizano Juozo Lukšos-Daumanto brolį, bet ir apie visos Lietuvos likimą. Filme pastebėsite iškalbingą detalę: keturių sūnų mama Ona Lukšienė, neradusi „enkavėdistų“ nužudyto ir miestelio aikštėje numesto sūnaus, nuo grindinio surinko pralietą nukankintųjų kraują, susirišo į terbelę ir palaidojo garbingoje vietoje. Tai ne vien sim...
Paskaita „Vilnius ir Vilniaus kraštas. Lenkai ir lietuviai 1920-1939 m.“ (Gintautas Ereminas)
Переглядів 1138 місяців тому
Paskaita „Vilnius ir Vilniaus kraštas. Lenkai ir lietuviai 1920-1939 m.“ (Gintautas Ereminas)
Paskaita „Iš miško į miesto gatves: partizanai pokariniame Vilniuje“ (Ramona Staveckaitė-Notari)
Переглядів 1868 місяців тому
Paskaita „Iš miško į miesto gatves: partizanai pokariniame Vilniuje“ (Ramona Staveckaitė-Notari)
Paskaita „Juodosios rinkos reiškiniai Vilniuje 1939-1941m.“ (VU doktorantas Darius Indrišionis)
Переглядів 578 місяців тому
Paskaita „Juodosios rinkos reiškiniai Vilniuje 1939-1941m.“ (VU doktorantas Darius Indrišionis)
Paskaita „XX a. kovų dėl Vilniaus istoriniai geopolitiniai aspektai“ (dr. Arūnas Vyšniauskas)
Переглядів 1958 місяців тому
Paskaita „XX a. kovų dėl Vilniaus istoriniai geopolitiniai aspektai“ (dr. Arūnas Vyšniauskas)
Paskaita „KGB veiklos ženklai Vilniuje“ (dr. Kristina Burinskaitė)
Переглядів 5798 місяців тому
Paskaita „KGB veiklos ženklai Vilniuje“ (dr. Kristina Burinskaitė)
Vincento Borisevičiaus atminimo vakaras
Переглядів 479 місяців тому
Vincento Borisevičiaus atminimo vakaras
LGGRTC direktoriaus Dr. Arūno Bubnio sveikinimo žodis
Переглядів 4010 місяців тому
LGGRTC direktoriaus Dr. Arūno Bubnio sveikinimo žodis
LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vedėjos Ramonos Staveckaitės-Notari pranešimas
Переглядів 4210 місяців тому
LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vedėjos Ramonos Staveckaitės-Notari pranešimas
LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiojo istoriko Andriaus Tumavičiaus pranešimas
Переглядів 4310 місяців тому
LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiojo istoriko Andriaus Tumavičiaus pranešimas
LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus istoriko dr. Dariaus Juodžio pranešimas
Переглядів 5610 місяців тому
LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus istoriko dr. Dariaus Juodžio pranešimas
Alytaus krašto muziejininko Vilmanto Dunderio pranešimas
Переглядів 3510 місяців тому
Alytaus krašto muziejininko Vilmanto Dunderio pranešimas
Archeologo dr. Gedimino Petrausko pranešimas
Переглядів 8310 місяців тому
Archeologo dr. Gedimino Petrausko pranešimas
„Olita duo“ atlikėjai Gabija ir Robertas
Переглядів 9910 місяців тому
„Olita duo“ atlikėjai Gabija ir Robertas
Paskaita „Neginkluotas pasipriešinimas Vilniuje“ (dr. Valdemaras Klumbys)
Переглядів 22311 місяців тому
Paskaita „Neginkluotas pasipriešinimas Vilniuje“ (dr. Valdemaras Klumbys)
Paskaita „Sovietinio Vilniaus likučiai ir ką su jais daryti?“ (prof. dr. Rasa Čepaitienė)
Переглядів 18611 місяців тому
Paskaita „Sovietinio Vilniaus likučiai ir ką su jais daryti?“ (prof. dr. Rasa Čepaitienė)
as tai neigiamai matau partizanu kova ir indeli i laisve
Amžina atmintis ir šlovė šiam didvyriui!
Plechavičius ir Rezistencinis judėjimas yra Lietuvos sąžinė. p.s. Stalinas su Hitleriu pradžioje buvo geriausi draugai ir viską darė kartu iki tol kol susipyko. Žodžiu mūsų valstybė turėjo kažkaip išgyventi tarp rusofašistų ir 3 Reicho.
Nenoriu klausyti apie tuos žmones pagal mano močiutes ir mamos pasakojimus per daug skaudus prisiminimai...
Ką būtų jeigu būtų. Fantastai Ir tas prievartautojas ir žudikas
Adamkau, tu geriau papasakok kaip 1973 tave išmetė iš Čikagos PLC, nes ruošeisi rodyti dokumentinius rusiškus filmus apie LT…
Labai įdomu buvo pamatyti šį filmą,A.Paulavičius buvo mūsų mokyklos mokytojas,bet niekas tais laikais nežinojo,kad jis buvo Lietuvos karys. Malonus žmogus,dėmesingas,kultūringas.
Nacistų ir jų pakalikų šlovinimo filmas, perašant istoriją. Melskitės nacistams
Hotlerio ost planas buvo išnaikinti, juodai ant balto parašyta . 80% Lietuvos gyventojų 80%rusu ir 80% baltarusu ,Latvijos apie 50% ,estu apie 30% ta Lietuva nuo seno katu su rusais ir baltarusiais kaip kaulas gerkleja ,ką jus čia meluojat nacistai !!!!
Puikiai ,naciai geri 😀😀😀blet kaip jus iškrypot ,pagal save pateikiat istorija 😀😀😀niekieno Vilnių 😀😀😀debilai tik gali patikėt kledeseis jūsų 😀😀😀taip nebūna kad niekieno 😀😀😀o kaip su Klaipėda ir niekieno buvo ?😀😀😀as kiek girdejau kad po vokiečiu ten prancūzai buvo 😀😀😀melagei toli nesit ,naciu išvis negali būt sitoi planetoi !!!!!
Mano tėtis buvo Plechavičiukas, dalyvavo Sedos kautynėse. Sovietams, 2 kartą okupavus Lietuvą, nesitraukė su vokiečiais į vakarus, bet su grupe lietuvių liko Lietuvoje, ir pradėjo partizaninį karą. Tėtis kovojo Algimanto apygardoje, tarp Salų ir Svėdasų, dar Šimonių girioje. 1949 m vasarą slepiantis bunkeryje su draugu Jurgiu Šimkūnu, buvo apsuptas bolševikų kariuomenės, draugas žuvo, o tėtį sužeistą bolševikai paėmė. Tėtis buvo nuteistas 25 m lagerio ir 5 m tremties ir išsiųstas į Vorkutos lagerį. Mirus Stalinui buvo paleistas 1956 rugpjūtyje
2:18 tai ne Lietuva,tai latvija.
Žinokit gal tai smulkmena, bet žinau, kad ne man vienam kavenskų akcentas drasko ausis.
filmukas pasakele snargliuotiem vaikam pries miega :)
Argumentuok, subingalvi, antraip komentaras ruskių boto lygio.
pravda sobaka, pravda
kartuves banditams uz 1926 m perversma ir Lietuvos pavergima!
Lietuvos jaunimas nerelus buvo💪👊👍☝️👌🇱🇹
Ačiū
pavadinimas neatspindi filmo turinio.
Yra pakankamai įrodymų ,kad lenkų Armija krajovos vadovybė koloboravo su naciais po vokiečių pralaimėjimo prie Stalingrado. Jie buvo pasižadėję naciams kovoti su raudonaisiais partizanais ir buvo gavę iš nacių ginklų ,gaudė ir pridavinėjo naciams iš geto pasišalinusius žydus. Naciai buvo suinteresuoti pastovia Lietuvių Saugumo ir Savyginos padalinių konfrontacija su lenkais . Tai parodė ir tie Mūrinės Ašmenos susidūrimai su lenkais , kai vokiečiai po visko užsipuolė Lietuvių karininkus - kas jums leido vykdyti kažkokius nesuderintus puolimus. Iškart Lietuviai buvo nuginkluoti ir po keleto dienų pradėti diusti į Vakarų frontą . Tam yra liudininkų užrašytų parodymų .
Kodėl ne sidomi istorikas Arūnas Bubnys kito Lietuvio kuris Generolas Buividis Jan arba Buivydas Jonas iš Alšiškių k. Mažeikių apskritis jis Latvijoje 1922 metais atkuriamos Latvijos armiją kovojo ukrajinoje su Denikinu prieš Raudonuosius bolševikais . Mirė 1937m. Palaidotas Rygos kapinės. Jis Buvo mano prosenelio Tomo brolis iš Stulgių dvaro Buivydas Fransiškas Sunus Jonas Buivydas kilmė Gediminaičiu dinastija.
Pietryčiuose juos nekentė vietiniai gyventojai dėl jų elgesio. Paulavoje ir korė ir degino, dėl ko ir gavo į kaulus nuo AK. Nieko asmeniško, tik prisiminami, kuriuos girdėjau. Taip pat girdėjau apie Mūro Ašmenėlę, nuo žmogaus mačiuosio tai savo akimis.
Cia Armija Krajowa taip dare ane?
Ačiū už įdomią laidą!❤
youtube trina įrašus su žydams nepalankiais jų pačių dokumentuotais faktais...!
Pasigedau daugiau Vietinės rinktinės nuotraukų ir filmuotos medžiagos.
krajova bolševikai naciai yra visi okupantai naiikine Lietuvius
Labai jums Ačiū už šį filmą.❤ Teisinga patarlė: kas nežino savo tautos istorijos - tas kūdikis". Tik per tokius nežinančius komunizmo istorijos Rusijoje, Baltarusijoje, Gruzijoje ir kt. posovietinėse respublikose liaudies masės vėl myli komunistus👹 ir čekistus👹. 🤮
Gruzijoje tikrai nemyli,jei nesat kalbeje su kartvelais tai nerasykit. O baltarusiai ir rusai tai jo.
Mačiau, 37:05, vaizdo įraše, kaip mano nuostabi bobutė sėdi lauke šalia savo brolio generolo Plechavičiaus.
Šlykštu,kai iškraipoma istorija.
Gerai, kad tu neiškraipytas
@e.9490 Rusu propagandistas
pravda sobaka, pravda
Įvertinau minusu - AK buvo vokiečių apginkluotas padalinys 1944 m. birželio 23 d. prasidėjo masinės lietuvių žudynės Dubingių apylinkėse [..] nutraukia 1944 m. birželio 23 d. Baltarusijoje prasidėjo sovietų operacija „Bagrationas“. Visiems AK Naugarduko ir Vilniaus apygardų daliniams reikėjo skubėti Vilniaus link, turėjo prasidėti operacija „Ostra Brama“, kurios tikslas buvo užimti miestą iki sovietų atėjimo. Vokiečių kariuomenės čia buvo labai mažai. „Fester Platz“ komendantas gen. G. Poelis paskubomis iš atostogaujančiųjų ir pasveikusių mėgino sulipdyti kažką panašaus į karinį dalinį. Iki 1944 m. liepos 6 d. surinko 1 320 karių. Akovcai gerokai išgąsdino ir vokiečius. Liepos 3 d. Vermachto armijų grupės „Centras“ karinių veiksmų žurnale rašoma: […] Šiandien Vilniaus „Fester Platz“ komendantas apie 11.30 val. pranešė armijų grupei, kad aplink Vilnių stovinčios lenkų gaujos (apie 10-12 000 vyrų) išreiškė ketinimą kartu su vokiečiais ginti Vilnių nuo bolševikų. Tikrasis puolimas turėjo prasidėti liepos 6 d. 23.00 val. Visi AK Naugarduko apygardos daliniai tapo pavaldūs Wilkui. „Ostra Brama“ patyrė visišką fiasko. Akovcai nenorėjo dalyvauti Vilniaus puolime. Iš keliolikos tūkstančių partizanų galų gale susirinko tik trečdalis. Dauguma puolančių dalinių net nepasiekė vokiečių pagrindinės gynybos linijos, subyrėjo ir išsibėgiojo Guriuose bei Pavilnio geležinkelio stotyje. „Fester Platz“ komendantas gen. mjr. G. Poelis raporte rašo: […] Švintant [1944 m. liepos 7 d. - aut. pastaba] lenkų gaujos po keletą šimtų vyrų puola iš Gurių pusės ir į rytus nuo Belmonto (nuo 116-ojo iki 128-ojo atsparos taško). Jos atremiamos, o tolesnes jų išeities pozicijas sunaikina artilerijos ir minosvaidžių ugnis […].(188) Po kelių dešimtmečių lenkų istorikai sukūrė mitą, kad Vilnių gynė 18 000 karių, 60 tankų ir t. t. Miestą neva juosė įtvirtinimų linijos su gelžbetoniniais bunkeriais, todėl AK nepajėgė jo paimti. Liepos 16 d. AK vadas gen. T. Komorovskis siunčia dezinformuojamąją telegramą Lenkijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui gen. K. Sosnkovskiui: […] VII.7-osios naktį stiprūs AK daliniai (maždaug 1 div[izija]), veikdami išvien su sovietų kariuomene, savarankiškai atakavo Vilnių. Apygardos komendantas užmezgė ryšį su sovietų fronto vadu […].(190) Siurrealistinis turėjo būti vaizdas - vokiškai aprengti akovcai, įsiterpę į Raudonosios armijos gretas. Bet liepos 14 d. jau buvo paskelbtas Stalino įsakymas apie Armijos Krajovos likvidavimą(192). 1944 m. gruodžio 24 d. NKVD-NKGB įgaliotinis Lietuvoje I. Tkačenka siunčia pranešimą CK VKP (b) biuro Lietuvoje pirmininkui M. Suslovui. Informacija persiųsta J. Stalinui ir L. Berijai: […] Lietuvos SSR NKGB laikomas internuotas buvęs Vilniaus apygardos Armijos Krajovos dalinių vadas generolas Kulčickis (slapyvardis Wilk) [Kšyžanovskis - aut. pastaba]. Kulčickio autoritetas tarp lenkų - didžiulis. Tardomas davė atvirus parodymus, įvardijo daugybę asmenų, nurodė daug lenkų nacionalistinio pogrindžio konspiracinių butų adresų. Per pokalbius Kulčickis pareiškė sutinkąs vykdyti mūsų užduotis. Tikslinga išlaisvinti Kulčickį ir, mūsų prižiūrimam, pavesti jam formuoti lenkų diviziją […] Po formavimo, kurį galima įvykdyti per trumpiausią laiką, diviziją iš Gardino vertėtų perkelti į Lenkiją - į Balstogę neva priklausančios ginkluotės atsiimti. Ir tada išspręsti klausimą dėl jos perdavimo lenkų kariuomenei ar internavimo […].(197)
Puiku kad kuriami tokie filmai, ačiū Fondui! Tikiuosi Adamkus prisidėjo finansiškai, kitaip jis čia nelabai į temą...
Taip, jis apdovanojo Gedimino ordinu KGB agentę K. Prunskienę, KGB karininką Misiukonį ir vieną KGB generolą Maskvoje, kuris tuo metu buvo Susisiekimo ministru. Putino 👹 draugelį.🤮
V. Adamkevičius net labai "į temą", nes jis buvo vienas iš VR savanorių.
@@geraroda2868 filme pats sako kad nebuvo...?
@@geraroda2868 tėvynės apsaugos rinktinėje buvo vertėjas
Gan lėkšta, politkorektiška ir labai konjunktūriška filma. 0:03 Šis lietuvių karys ne jokios "Vietinės Rinktinės", kaip aiškina balsas už kadro, o Luftwaffe priešlėktuvinės artilerijos FLAK karys, nufilmuotas, kai jau Vietinė Rinktinė buvo išformuota. Ši filma labiau dezinformuoja, nei informuoja, nes daugiausia rodo vien lietuvių Luftwaffe FLAK karių vokiečių kronikos kadrus ir klaidingai aiškina, kad tai Vietinės rinktinės kariai. Tiesa, kad išformavus VR, didelė dalis karių buvo priverstinai mobiliztuoti į LW FLAK dalinius, bet ten buvo ir iš kitur mobilizuotų lietuvių. Pvz. mano dėdė į VR savanoriu įstojo iš RAD dalinių (kaip jie atrodė matosi 0:52), o po išformavimo pateko į Abwehr'o žvalgybos mokyklą ir buvo parengtas desantavimui į jau sovietų reokupuotą Lietuvą.
@@geraroda2868 💯
Ką čekistų išpera? Nepatinka? 😅
@@juozasbarskietis6396 Kvailai reaguojate, p. Juozai, į teisingą kritiką. :)
@@juozasbarskietis6396Istorija tai svarbus dalykas o kadangi seni žmonės jau įšmire kurie žinojo teisibe jauniems mankurtams galima į galvas kalti visokį bauda.
❤
Būtų buvę šaunu, jeigu generolas būtų pasilikęs tęsti kovos partizanų gretose.
Be abėjo labai įdomu buvo pasižiūrėti, bet kai pasakė, kad vokiečių okupacija buvo geriau nei rusiška, tai vos neatpyliau. Gražiai jau istorija perrašinėja. Daug labai jau blogų faktų nutylėja, iškraipyta su aiškiu tikslu. Panašiai kaip su Pavliku Morozovu. Kodėl nepasakoti istorijos tokios kokia 100% buvo o ne vienoje vietoje nutylint, kitoj išgrąžinant. Labai laukiu kada paskelbs visas nacių koloborantus , žydšaudžius. Armija krajova blogai, bet kai lietuviai ( apie ką šiame filme nepasakoja) klojo lenkus Paneriuose nutylima. Linkiu, kad istorikai būtų nešališki.
Faktas, kad geriau nei ruzziška
@@Oberschutzee Warum du bist so dumm ?
i buda kremline sobaka!
Kiek jums metų? Nes VISI, pergyvenę abi okupacijas tą jums patvirtintų. Tą liudija ir abiejų okupacijų aukų skaičiai, palyginkit
Taip, nuo vokiečių gal žuvo kox tūxtantis Lietuvių, o nuo sovietų rusų ir jų pakalikų šimtai tūxtančių. Žydų reikalas atskiras dalykas. Jų ortodoxų rabinai aiškina, kad be Dievo valios niex pasaulyje neįvyxta. Dievas, kuris kažkiek jų giminaitis juos baudė už nuodėmes ir bolševikų nusikaltimus. Dievo reikalas, kokią bausmę jis siuntė ir ką jis pasirinko bausmės vykdytojais. Taip kad, jūs žinokit, žydai yra Dievo Išrinktoji Tauta, o Vokiečiai yra Dievo Pasirinktoji Tauta.
Jie ne Lietuvai tarnavo, o SS Zonder įsakymus vykdė žudydami Lietuvos žmones, degindami Lietuviškus kaimus. Vienas iš jų purvinų darbų sudeginti gyvais Pirčiupio vaikai
Nesnekek nesamoniu
Ačiū!
cia tai mitas, kad maskoliai grazino Vilniu. hitleris rupinosi, kad Vilnius butu grazintas Lietuvai, todel jis ir siule, kad Lietuva kartu su jais pultu lenkija ir susigrazintu Vilniu. pradiniame susitarime, Lietuva turejo papulti i vokietijos itakos zona, todel jie ir rupinosi, kad Vilnius butu sugrazintas Lietuvai
Generolas Povilas Plechavičius visada buvo, yra ir amžinai bus pavyzdžiu, koks turi būti lietuvis. Žemaičių bajoras, tikras Lietuvos sūnus. Bekompromisiai kovojęs prieš kruviną žmonijos priešą - komunizmą. Kur Jo paminklai? Vietoj jų stovi lietuvių tautos išgamų maskoliškų šliundrų saliamučių balvonai. Štai ką su lietuviais padarė maskoliška bolševistinė okupacija.
👍
Nemelok, tai Hitlerio pakalikai prieš kuriuos kovojo Lietuvos partizanai.
Tai kodėl tu meluoji? Ką?
i buda sharikovas!
@@juozassakavicius4726 Ruron pasidulkink juokdary))
Ruzzkiai banditai-drįskiai,o ne Lietuvos partizanai
Stalino pakalikai- stribai buvo padugnės, vagys,pijokai,kriminaliniai nusikaltėliai.O Lietuvos partizanai gražiausias tautos žiedas.
Raudonieji gen. Plechavičiaus labai nekentė ir bijojo - ne už gražias akis generolas yra gavęs ir Latvijos aukščiausius apdovanojimus. Suprantu, kad filmo esmė 1944 metai, bet labai įdomių faktų apie generolą yra ir iš nepriklausomybės kovų laikų.
Jie ne Lietuvai tarnavo, o SS Zonder įsakymus vykdė žudydami Lietuvos žmones, degindami Lietuviškus kaimus. Vienas iš jų purvinų darbų sudeginti gyvais Pirčiupio vaikai
Kaimynas buvo sodo plechavičiaus karys pasakojo apie kovas su AK.
Nu tas šūdlenkis Adamkewiszc ir tūpas/ Von nach iš Lietuvos į savo gawnopolską. Nekęsk lenkijos - tai priešas/
Ačiū labai Ačiū prezidentui Valdui Adamkui Ačiū generolu Plechavičiui LT🤝PL👍 Gera rusija yra sudegusi rusija Vatnykai dėkite pragare
kremliavata verkia... laukiam apie 1941m kovas
iš jūsų net purslai taškosi.
Ačiū.
Ačiū už filmą!
Tai Naciai
@@perkunas2147 kodėl taip sakai? Konkrečiau papasakok.
@@perkunas2147 Von is cia vatinka
Šaunuolė Skucaite ji padarė didžiulį darbą ir verta kuo kuo gražiausių žodžių
🇱🇹🇱🇹🇱🇹💪💪💪👍👊✊
🇱🇹🇱🇹🇱🇹💪👍👊✊👌